Į Druskininkus R. Tuminas pakvietė visą virtinę spektaklių iš Lietuvos, Rusijos, Armėnijos, Baltarusijos, Moldovos. Tarp jų - „Emilija Galoti“, kurį Maskvos teatre „Sovremenik“ pastatė jo duktė Gabrielė Tuminaitė, Vilniaus mažojo teatro spektaklis „Dostojevskis vaikams“, režisuotas jauno režisieriaus Pauliaus Ignatavičiaus.
Druskininkuose R. Tuminas surengė kūrybinius kursus jauniems režisieriams, atvykusiems iš Vladivostoko, Jakutijos, Sankt Peterburgo ir Barnaulo. O vakarais jis dirba taksistu ir išvežioja svečius po viešbučius.
R. Tuminas - visų galų meistras. Pavyzdžiui, jis ir dailidė, gaminantis baldus. Kaip pats sako, kad ir kas atsitiktų, nepražus, visada užsidirbs duonos kąsniui. Jis obliuoja lentas, tekina medines detales ir iš jų sukonstruotus baldus dovanoja draugams.
Teatro festivalio dalyvius režisierius vedė ir grybauti - šį meną jis taip pat puikiai įvaldęs, vaišino savo sodyboje prisirpusiais serbentais. Bet kurį darbą R. Tuminas paverčia nuotykiu - su juo nenuobodžiausi. O štai imtis kino prisibijo.
- Iš spektaklių matyti, kad jūsų mąstymas kinematografiškas. Ar anksčiau nenorėjote išbandyti jėgų kine? - pasiteiravo R. Tumino Druskininkuose viešinti Rusijos laikraščio „Moskovskij komsomolec“ korespondentė Svetlana Chochriakova.
- Taip, norėjau. Toks noras tai kyla, tai vėl praeina. Ir įvairių pasiūlymų sulaukiu kas penkerius metus, tačiau vertinu juos atsargiai. Montažo principas teatre man visada buvo artimas. Turi kaip nors sietis scenos viena su kita, garsas su tekstu, tekstas su muzika, šviesa su situacija. Tačiau svarbiausia - dramaturginis montažas.
Neseniai pasirašiau ketinimų sutartį su viena britų kompanija. Tai bus „Dėdė Vania“ - ne spektaklio kino versija ir ne televizijos projektas, o savarankiškas filmas. Šis pasiūlymas atsirado po to, kai Maskvos J. Vachtangovo teatras parodė „Dėdę Vanią“ Londone. Britai pastebėjo spektaklio kinematografinę prigimtį ir sumanė, kad iš jo gali pavykti sukurti filmą. Bet aš, žinoma, bijau.
- Ko bijote? Veikiausiai sumanysite ką nors neįprasta.
- Veiksmas tikriausiai turėtų vykti kur nors Norvegijoje. Prireiks kitokio gamtovaizdžio - juk neprivalu A. Čechovo herojų įkurdinti miške. Tiek švedo, tiek ruso skausmas - toks pat. O štai reakcija į jį būna kitokia. Sykiu neneigiu, kad A. Čechovas - tai rusų erdvė. Man patinka klasika, kuri atsiliepia į šiandienos aktualijas netiesiogiai. Štai jeigu Jackas Nicholsonas suvaidintų profesorių Seriabriakovą...
- Aleksandras Sokurovas irgi svajojo apie J. Nicholsoną, kai rengėsi kurti „Faustą“. Net nuvyko į Venecijos kino festivalį, kuriame J. Nicholsonas turėjo kažkam įteikti apdovanojimą. Tačiau derybos nepavyko.
-Tai kol kas tik idėja. Girdėjau, kad J. Nicholsonas aikštingas. Bet koks aktorius! Nori filmuotis britų aktorius Ralphas Fiennesas. Jis nori suvaidinti ir J. Vachtangovo teatre.
- Rusų aktorių tikriausiai nebus?
- Kol kas nesvarstėme. Jeigu Rusija finansiškai prisidės prie projekto, skirs kiek nors pinigų, bus galima nustatyti rusų aktorių kvotą. Galbūt tada liks ir Sergejus Makoveckis, vaidinantis mūsų spektaklyje.
- Tačiau kalbama vis dėlto apie angliakalbį projektą?
- Taip. Per atostogas turiu parengti filmo scenarijaus metmenis, pateikti savų pasiūlymų.
- Jūs sulaukėte dar vieno nuostabaus pasiūlymo – pastatyti Vilniuje tarsi „Prieplauką II“ kaip J. Vachtangovo teatre, tik su lietuvių aktoriais. („Prieplauka“ - įvairių rašytojų kūrinių motyvais sukurtas spektaklis - savotiškas miniatiūrų rinkinys, kuriame vaidina garsiausi J. Vachtangovo aktoriai nuo jaunimo iki 80-mečių primų ir primadonų. - Red.).
- Lietuvių verslininkai, pažiūrėję „Prieplauką“ Maskvoje, užsidegė tokia idėja.
Ir Izraelyje man pasiūlyta sukurti spektaklį. Gal tai bus Michailo Bulgakovo „Bėgimas“. Sunku iškart po „Eugenijaus Onegino“ ko nors imtis. Aš toks pat kaip Eugenijus Oneginas. Laikas surengti sau teismą, kol kas nors kitas tavęs nenuteisė. Štai tema. Nuteisti save - tai ne prisikalti prie kryžiaus ir būti kankiniu; svarbu matyti pasaulį apvalytą, tada galima prasiskverbti prie harmonijos.
Pasaką vaikams pastatyčiau. Per žaidimą galima apsivalyti.
