Kurortas pildo ugdymo spragą

„Mėgstame žaisti garsių talentų vardais, pasigirti pasaulyje žinomais lietuvių muzikais, bet ar skiriame pakankamai dėmesio jiems užauginti?“ – klausia Lietuvos muzikų sąjungos prezidentė Audronė Žigaitytė.  Ji – Birštono vasaros menų akademijos viena iniciatorių, o būtent šios akademijos kūrėjai – Lietuvos muzikų sąjunga, Vytauto Didžiojo universitetas ir Birštono savivaldybė – ėmėsi rengti jauniesiems muzikams kūrybinio meistriškumo vasaros kursus, kurie, tikimasi, praturtins Lietuvos kultūros gyvenimą ir neformaliojo ugdymo sistemą.

Daugiau nuotraukų (1)

Milda Augulytė

Aug 7, 2013, 10:27 PM, atnaujinta Mar 2, 2018, 2:12 AM

 Tokie vasaros kursai populiarūs visame pasaulyje, bet Lietuvoje jų niekas nerengė. Dabar padėtis keičiasi. Pirmojoje akademijos sesijoje įgūdžius tobulino apie 30 studentų - vokalistų, pianistų ir violončelininkų nuo muzikos mokyklų moksleivių iki jau scenos patirtį turinčių atlikėjų. Šalia lietuvių - ir trylikametė amerikietė Madison Howard, svajojanti apie violončelininkės karjerą.

Akademijos atidaryme dalyvavęs Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas dirigentas Modestas Pitrėnas džiaugėsi: „Birštono vasaros menų akademija – tai puiki iniciatyva, dėl kurios Lietuvos kultūrinis gyvenimas įgijo naują geografinę kryptį. Šis projektas yra didelis laimėjimas, tam tikras vaisius, kuris bus subrandintas ir rezultatus pajausime po 10-20 metų. Tikiu, kad pratybos, muzikos profesionalų pamokos jauniesiems muzikams padės subręsti, įgyti naudingos patirties ir jie atsiskleis, pražys po kelerių metų.“

Birštono kultūros centre, kurhauze, menų mokykloje savaitę vyko atviros pamokos, kurias vedė tarptautinį pripažinimą pelnę atlikėjai-pedagogai: Vladimiras Prudnikovas (bosas, Lietuva), Niujorko Juilliardo aukštosios muzikos mokyklos absolventas Gabrielius Alekna (fortepijonas, JAV), Caroline Stinson (violončelė, JAV) ir Nijolė Ralytė (fortepijonas, Lietuva). Jas stebėti galėjo ir vadinamieji pasyvieji kursų dalyviai – muzikos mokytojai, dėstytojai ar šiaip melomanai, norintys sužinoti, kaip lavėja dainininkų balsai, kaip ugdomi muzikantai, kokių pastabų jiems duoda mokytojai. Gaila, kad šįkart puikia proga praplėsti akiratį pasinaudojo tik keletas entuziastų, nors durys buvo atviros visiems.

Nuobodžiauti Birštone nebuvo kada. Be pratybų, buvo rengiami koncertai, repeticijos, paskaitos ir diskusijos. Kompozitorių Richardo Wagnerio ir Giuseppe Verdi metų proga vaizdo įrašais praturtintas paskaitas parengė A.Žigaitytė-Nekrošienė. Jų klausė ne tik kursų dalyviai, bet ir poilsiautojai. „Didžiųjų meistrų kūryba“, „Violeta Urmanavičiūtė-Urmana: nuo Verdi iki Wagnerio, nuo mecosoprano iki soprano“, „G.Verdi: itališkai ar lietuviškai?“, „Tetralogija „Nybelungo žiedas“. Almas Švilpa – R.Wagnerio atlikėjas Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje ir Lietuvoje“, „R.Wagnerio „Parsifalis“ - sukūrimo prielaidos ir interpretacijų kontrastai“ - tokios temos gvildentos paskaitose klausantis muzikos ir stebint geriausių pasaulio teatrų, pirmiausia – Bairoito festivalio, spektaklių ištraukas. Nedaugelyje Lietuvos periferijos miestų surasi padorų fortepijoną, kuriuo galėtų skambinti iškilus pianistas. O Birštone jų skambėjo net trys! Instrumentai į kurortą buvo atgabenti iš Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos. Jie pravertė ir kursų dalyviams tobulintis, ir koncertams, kuriuos surengė visi pedagogai, o pabaigoje – ir kursų dalyviai.

Pirmąjį dovanojo JAV gyvenantis pianistas G.Alekna. Jis atliko Franzo Liszto, Gabrielio Faure, Vytauto Bacevičiaus, Grażynos Bacewicz kūrinius, per pertraukas tarp kūrinių pasakojo apie jų autorius, trumpai aptarė biografijos ir kūrybos detales.  „Manau, kad gera šiuolaikinė muzika, užuot spraudžiama į vien jai skirtus festivalius ir plokšteles, turi būti atliekama greta geriausio standartinio klasikinio repertuaro ir šitaip rasti kelią į klausytojų širdis. Esu laimingas, kad galiu tai daryti”, – apie koncerto programą kalbėjo G.Alekna.

O štai V.Prudnikovas kitą dieną po koncerto, kuriame jis ir pianistė N.Ralytė prisistatė gausiai susirinkusiems birštoniečiams ir kurorto svečiams su savo mokiniais, net guodėsi: „Negalėjau papusryčiauti - vis ėjo ir ėjo žmonės negalėdami atsistebėti, kokių puikių balsų vokalistai auga.“

Galimybe padirbėti Lietuvoje džiaugėsi ir Juilliardo dėstytoja iš Niujorko violončelininkė C.Stinson, o daug naudingų patarimų gavę jos mokiniai per baigiamąjį koncertą  parengė staigmeną: visi žaismingai pagriežė kompozitoriaus Aleksandro Grečianinovo pjesę „Linksmuolis“.

Pirmoji akademijos sesija baigėsi simboliškai – Vidmanto Bartulio „Himnu muzikai“.

Akademijos iniciatoriams išties pasisekė, kad projekto partneriais tapo supratinga ir geranoriška Birštono savivaldybė. Birštoniečiai visai savaitei atidavė kurhauzo raktus akademijai, meno mokyklos mokytojai netgi pertraukė atostogas, kad galėtų padėti studentams (pavyzdžiui, kad ir užrakinti klasę, kurioje jauni išsiblaškėliai paliko violončelę).

Tad neatsitiktinai per Birštono vasaros menų akademijos uždarymo vakarą Lietuvos muzikų sąjungos prezidentė A.Žigaitytė-Nekrošienė dėkojo Birštono savivaldybės merei Nijolei Dirginčienei, Menų mokyklos direktorei Laimutei Raugevičienei, Kultūros centro direktoriui Zigmui Vileikiui, džiaugėsi puikiais akademijos studentų rezultatais, kvietė studentus, dėstytojus, kurorto gyventojus ir kitais metais susitikti vasaros menų akademijos meistriškumo kursuose bei koncertuose.

Beje, merė N.Dirginčienė ne tik dalyvavo visuose akademijos dalyvių koncertuose, bet ir kursų pabaigoje padovanojo jiems iškyla laiveliu po Nemuną. Maža to, jau šį rudenį kurhauze atsiras fortepijonas „Yamaha“ - kitąmet nebereikės vežti iš Kauno.

Savaitės akademijos dalyviams buvo per maža, tad sutarta, kad kitais metais kursai pailgės iki dešimties dienų ir truks nuo liepos 25 iki rugpjūčio 3-iosios. Tikimasi, kad kitą vasarą tarp pedagogų bus galima išvysti ir Niujorko Juilliardo aukštosios muzikos mokyklos profesorių Jerome'ą Lowenthalį, Vokietijoje gyvenantį violončelininką, Davido Geringo mokinį Vytautą Sondeckį.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.