Laima turi dvejus namus – Meino valstijoje Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Vilniuje, Užupio pašonėje.
Nors visi artimiausi L.Vincės giminaičiai gyvena anapus Atlanto vandenyno, į Lietuvą ji atvyksta kelis kartus per metus. Neseniai rašytoja ir vėl viešėjo Vilniuje, kur pagal jos pjesę buvo statomas spektaklis „Vertėjas”. Spektaklyje pasakojama apie žmones, kurie myli tėvynę iš tolo, nes kiekvienas turėjo savo priežasčių ją palikti.
Vilniaus kameriniame teatre vykusios spektaklio premjeros Laima nepamatė. Kai vyko vaidinimas, rašytoja skrido į Honkongą – privačioje mokykloje dirbs anglų literatūros katedros vedėja.
Laima gimė ir užaugo Amerikoje. Tėvai ir seneliai kalbėjo lietuviškai, tad tautiškumas mergaitei buvo skiepijamas nuo mažens.
Būsimoji rašytoja pirmą kartą į Lietuvą atvyko 1988 metais. Metus stažavosi Vilniaus universiteto Literatūros katedroje. Sąjūdžio metais dirbo vertėja. Tais laikais Laima patyrė stiprių dvasinių išgyvenimų, kuriuos aprašė knygoje „Lenino galva ant padėklo”.
Tuo pat metu L.Vincė pas poetą Marcelijų Martinaitį mokėsi poezijos vertimo. Į anglų kalbą išvertė M.Martinaičio „Kukučio balades”.
Sunkiausia atvykėlei iš Amerikos buvo priprasti ne prie ekonominio šalies nepritekliaus, bet prie žmonių netolerancijos.
„Vienas žmogus man sakė: „Esate kaip beždžionė, nes išmokote mėgdžioti mūsų kalbą.” Nesuvokiau, kaip gali inteligentas taip primityviai mąstyti. Lietuvoje iki šiol egzistuoja tolerancijos stoka. Apie tai kalbu savo knygose”, – pasakojo Laima.
Ne kartą moteris pagal Fulbrighto programą dėstė poezijos vertimo teoriją ir kūrybinį rašymą Vilniaus universitete. Taip pat rinko medžiagą knygoms. Ketverius metus keliavo po Lietuvą, Latviją, Baltarusiją, Kaliningrado sritį ir užrašinėjo partizanių, holokausto aukų, vokiečių kilmės moterų, ištremtų į Tadžikistaną, ir Sibiro tremtinių istorijas.
Taip pat nagrinėjo lietuvių gyvenimą po nepriklausomybės atkūrimo. Ji gilinosi ir į dabartines socialines problemas – kalbėjo su moterimis, kovojančiomis su prekyba žmonėmis.
Pasiremdama surinkta medžiaga parašė dvi knygas anglų kalba „Kelionė į širdies užkaborius” ir „Gyvatė degtinės butelyje”.
Būdama Lietuvos patriotė Laima ištekėjo už lietuvio fotografo, kuris sovietmečiu emigravo į Ameriką. Susilaukė trijų vaikų: Aurimo (21 m.), Dainiaus (18 m.) ir Saulės (14 m.).
Santuokinis gyvenimas nesusiklostė, prieš aštuonerius metus šeima iširo.
„Sutuoktinis sakydavo, kad nieko nenori žinoti apie Lietuvą. Mano įsitikinimai jam buvo pajuokos objektas. Buvo graudu, kai aš su mažais vaikais kalbėdavausi lietuviškai, o vyras – su prastu akcentu angliškai.
Vyras buvo sovietinis žmogus, jo abu tėvai komunistai, todėl mūsų pasaulėžiūros nesutapo. Vaikus užauginau viena”, – pasakojo Laima. Pastaraisiais metais ją į Lietuvą nuolat lydi gyvenimo draugas, prancūzas pedagogas Thomas LeClint’as, gyvenantis Šveicarijoje.
Laima nuoširdžiai domisi lietuvių moterų problemomis. Viena jos draugė kultūrologė apklausė moteris, kurios išvažiavo dirbti į Angliją ar Airiją. Dauguma jų išsiskyrusios ir vienos augina vaikus. Didžioji dalis moterų sakė, jog emigravo į kitą visuomenę, nes tikėjosi, kad bus labiau gerbiamos ir vertinamos.
„Lietuvoje labai stiprus jaunystės kultas. Brandaus amžiaus moteris tampa nurašyta, nevertinamas jos moteriškumas. Vakaruose moteriškumas yra amžinas. Mano vienai tetai jau 90 metų, ji – žavinga moteris”, – sakė rašytoja.
Lietuvos moterims L.Vincė linkėjo siekti savarankiškumo. Rašytoja įsitikinusi, kad svarbu atrasti savo talentus, sugebėjimus ir juos puoselėti. Taip pat reikia įgyti išsilavinimą, būti ekonomiškai nepriklausomoms. Laima pasiūlė moterims pabandyti menkavertiškumo atsikratyti per kūrybinį rašymą.
„Mano vedamuose kūrybinio rašymo kursuose apsilanko labai gabių moterų, tačiau kai kurios bijo, kad jei parašys esė ar apysaką, sutuoktinis supyks ar išjuoks. Čia tvyro baimė išeiti į viešumą, baimė gyventi”, – kalbėjo L.Vincė.
Ji įsitikinusi, kad kiekvienas žmogus gali tapti neblogu rašytoju. Laima yra sukūrusi ištisą pedagoginę sistemą, kaip atskleisti rašytojo talentą, nesvarbu, kokia žmogaus profesija.
Laima turi ne vieną pavyzdį, kai kūrybinio rašymo kursų lankytojai atsiskleidė kaip talentingi rašytojai, net išleido romanus. Pavyzdžiui, tokius kursus dvejus metus lankė psichologė Genovaitė Petronienė ir jau spėjo išleisti ne vieną populiarumo sulaukusią knygą.
