„Aš nusivylęs, kad Kultūros ministerija nepagalvojo: padėkime šiam žmogui, kad pasaulis galėtų išgirsti apie M.K.Čiurlionį. Mes kasdien gauname laiškų iš Italijos, Prancūzijos, Vokietijos, Australijos, kuriuose klausiama, kada galima pamatyti šį filmą, kada rodysite jį Čikagoje. Mane nuvylė, kad Kultūros ministerija nepadėjo“, - antradienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo R.Mullanas.
Filmo „Laiškai Sofijai“ režisierius teigė nesuprantantis Lietuvos ministerijos, politikų ir biurokratų. Filmą apie M.K.Čiurlionį finansavo Didžioji Britanija ir Vengrija.
"Visi pinigai išleisti Lietuvoje, visi aktoriai buvo lietuviai, beveik visa komanda buvo lietuviai, pinigai pateks į Lietuvos ekonomiką. Taigi manytum, kad galbūt ministerija galėtų susidomėti. Antra, galbūt lietuviai yra pernelyg arti M.K.Čiurlionio - jie nesupranta, kokia neįtikėtina kultūros vertybė jis yra“, - kalbėjo kūrėjas.
R.Mullanas pabrėžė, kad filmas ne dokumentinis, tad jame nėra tiksliai atspindimi faktai apie kompozitoriaus gyvenimą - juostoje yra naujai sukurtų scenų, veikėjų.
„Man svarbu buvo kurti filmą apie M.K.Čiurlionio dvasią. Šiuo atžvilgiu, manau, dariau tinkamai. Rodome jį kaip neįprastus paveikslus kuriantį dailininką, kaip kompozitorių ir muzikantą, kuris yra itin neįvertintas, rodome, kad jis įsimyli Sofiją, kad myli savo šalį“, - sakė režisierius.
Jis teigė iš karto supratęs, jog „M.K.Čiurlionio dvasios“ filmui suteiks šiam vaidmeniui pasirinktas jo proanūkis pianistas Rokas Zubovas, kuris nėra profesionalus aktorius. Pianistas sako kūręs į muziką įsijautusį personažą.
„Kūriau labai įsijautusį į savo muziką žmogų, bet aš stengiausi paslėpti savo aktorinę negalią tomis priemonėmis, kurios man yra natūralios – būti muzikantu, šiek tiek būti įsimylėjusiu. Bet neturėdamas profesinio pasirengimo negalėjau tikrai žinoti, ką aš darau“, - antradienį kalbėjo R.Zubovas.
Filmas „Laiškai Sofijai“ - vienas iš dviejų R.Mullano Lietuvoje jau sukurtų filmų. Režisierius jau pastatė dar vieną juostą - pasakojimą apie holokaustą „Gitel“, kurio pirmoji peržiūra vyks ketvirtadienį. Jeigu leis finansai, jis taip pat ketina Lietuvoje kurti trečią vaidybinį ilgametražį filmą - dramą apie 1991 metų įvykius.
„Nesitikiu nė lito iš Kultūros ministerijos, bet tai mano versija apie 1991 metų revoliuciją“, - teigė jis.
M.K.Čiurlionio ir Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės meilės istoriją pasakojantis R.Mullano filmas „Laiškai Sofijai“ šiemet buvo nominuotas „Sidabrinei gervei“ kaip geriausias metų ilgametražis vaidybinis filmas. Antradienio vakarą Vilniuje surengta nacionalinė jo premjera.
Iškiliausiu kada nors gyvenusiu Lietuvos dailininku ir kompozitoriumi vadinamas M.K.Čiurlionis per savo neilgą gyvenimą sukūrė daugiau nei 300 paveikslų ir tiek pat muzikinių kompozicijų. Jis mirė 34 metų.
