Menininko sukurtas piešinys atkreipė tiek miestiečių, svečių, tiek žiniasklaidos dėmesį visų pirma savo dydžiu ir užmoju. Vilniuje matomas ir legalus gatvės menas dar tik pradeda rastis, tad buvo galima tikėtis neigiamos visuomenės reakcijos. Tam buvo pasiruošęs pats Ernestas ir festivalio rengėjai. Tačiau turbūt E.Zacharevičiaus kūrinys ir profesionalumas kalba už save – net vyresnio amžiaus praeiviai nepagailėdavo susižavėjimo kupinų šūksnių dirbančiam menininkui, kiti pakomentuodavo, kad reiktų visus apleistus pastatus Vilniuje taip išpaišyti, pasidžiaugdavo, kad kažkas pagaliau vyksta su „Lietuva“, ir retoriškai pagrūmodavo „sienų tepliotojams“, kad tik šie nesugadintų jiems patinkančio darbo.
Pats menininkas apie savo kūrinį nelinkęs daug kalbėti: „Tarp dviejų rankų ištemptų virvių žaidžia vaikai – interpretuokite, kaip norite. Greta užrašas „Lietuva“. Niekas nežino, nei kas bus tiems vaikams, nei kas bus „Lietuvai“ – nei su kabutėmis, nei be jų.“
Užbaigtas darbas toliau gyvena savo gyvenimą, jis atviras kiekvieno interpretacijai. Kad ir kokia ji būtų, ji teisinga. Tai ypač svarbu gatvės menui, nes jo reikšmė priklauso ne nuo menotyrininkų įvertinimo, o nuo visuomenės susigyvenimo su kasdien matomu kūriniu.
Užbaigęs savo kūrinį Vilniuje E.Zacharevičius tą pačią dieną išskrido į vieną garsiausių gatvės meno festivalių „NuArt“, kuris šią savaitę vyksta Stavangeryje (Norvegija). Menininkas kurs kartu su tokiais pripažintais gatvės meno scenos veikėjais kaip Vhils (Didžioji Britanija), c215 (Prancūzija), m-city (Lenkija) ir daugeliu kitų.
Nuolat keliaujantis menininkas prie vietos pernelyg neprisiriša. Pakeliui iš Vilniaus gatvės meno festivalio į Stavangerį menininkas jau buvo mąstė apie ateities projektus, tačiau pastarąsias dvi savaites prisiminė kaip gerai praleistą laiką: „Tai buvo nuostabi vasara, buvo gera dirbti ant stogo virš Vilniaus, buvo gražūs saulėlydžiai, o dabar darbas baigtas ir pradeda gyventi savo gyvenimą.“
Taip prasidėjęs pirmasis Vilniaus gatvės meno festivalis per šią savaitę miestui padovanos dar 4 darbus - ant sienos Odminių g. 6 jau pradėjo piešti jaunas menininkais Jurgis Tarabilda, Šv.Jokūbo ligoninės fasado iš J.Tumo-Vaižganto g. pusės nuo antradienio imsis Vilniaus gatvės meno scenoje gerai pažįstamas Antanas Dubra, rugsėjo 7 dieną vieną Rotušės koloną papuoš tarptautinė komanda „Upperstudio“ (Ivane Ksnelašvili, Gruzija, Sebastiano Maiolino, Italija).
Į Vilnių jau yra atvykęs pagrindinis šių metų festivalio svečias amerikietis menininkas Markas Jenkinsas su kolege Sandra Fernandez. Jie savo kūriniui pasirinko labai ambicingą pastatą – Šiuolaikinio meno centrą, tačiau galutinio savo sumanymo neišduoda net festivalio rengėjams, kurie vis dar nežino, ko tikėtis iš šio provokuoti mėgstančio dueto. Menininkai intensyviai dirba ir kartkartėmis ištrūksta iš savo studijos patyrinėti miesto ir jo gyventojų.
