Projekte dalyvavusiems Čiurlionio kvarteto artistams idėja skirtingiems ansambliams atlikti tą patį kūrinį pasirodė keistoka. Tačiau Gento muzikos festivalio vadovė Isaline Claeys žinojo, ką daro. Greta lietuvių kvarteto griežti klasiko muziką ji pakvietė prieš kelis mėnesius susikūrusį belgų „Taurus Quartet“, kuris šia proga pirmą kartą prisilietė prie M.K.Čiurlionio kūrybos.
„Kai norime pažinti kūrinį ar kompozitorių, lyginame skirtingas interpretacijas. Tai padeda geriau suvokti muziką, - aiškino I.Claeys. – Be to, norėjau, kad publika gyvai pajustų muzikos atkūrimo čia ir dabar unikalumą, jos įkvepiančią galią, gyvybės pulsavimą. Tai siejasi su šiemete festivalio tema „Gyvenimas“. Muzika yra mūsų gyvenimo katalizatorius, ji jaudina ir gaivina.“
Dvi M.K.Čiurlionio Styginių kvarteto c-moll interpretacijos įrėmino koncerto „Čiurlionis. Spalva ir garsas“ Gento dailės muziejuje programą. Po subtilios, pastelinių spalvų Čiurlionio kvarteto versijos belgų M.K.Čiurlionis skambėjo gerokai racionaliau ir raiškiau. Scenos naujokų ir veteranų akistatą publika gyvai aptarinėjo – tokie skirtingi buvo jų pasirodymai.
„Mes savo žiniomis ir patirtimi tikrai neprilygstame Čiurlionio kvartetui. Jis yra M.K.Čiurlionio kūrybos ekspertas, o mums šis koncertas buvo didelis iššūkis, - pripažino „Taurus“ kvarteto pirmas smuikas Wietse Beelsas. – Rengėme kūrinį nežinodami jo atlikimo tradicijų, be išankstinių nuostatų. Tačiau pajutus šios muzikos grožį, tapo lengva. Ji užgauna giliausias sielos stygas. Atradome naują pasaulį.“
M.K.Čiurlionio opusas tapo vienu pirmųjų „Taurus“ repertuaro kūrinių, nes kvartetas iš viso koncertavo tik ketvirtą kartą. Netrukus jis kartos lietuvio kūrinį kitame koncerte.
Vis dėlto didžiąja renginio „Čiurlionis. Spalva ir garsas“ kulminacija tapo Petro Geniušo pasirodymas. Pianistas nuaudė iš „Mažosios sonatos“, „Lakštingalos“ ciklo ir kitų M.K.Čiurlionio pjesių audringą ir filosofišką, kupiną egzistencinio skausmo, minčių ir jausmų sumaišties siuitą, kuri tarsi papildė čia pat, už salės sienų, eksponuojamos parodos „M.K.Čiurlionis. Svajojant apie Lietuvą“ vizijas.
„Stipri, keista, gili muzika“, - dalijosi įspūdžiais mikrobiologas iš Olandijos Henkas Tolmanas, sukrėstas P.Geniušo skambinimo.
„Aš mačiau M.K.Čiurlionio paveikslus Kaune. Tada neturėjau laiko muzikai, todėl atvykau čia. Esu labai patenkintas – tai išties įspūdingas projektas“, - džiaugėsi H.Tolmanas.
I.Claeys iniciatyva koncertas buvo surengtas Gento dailės muziejaus salėje, kuri muzikai nepritaikyta. Festivalio vadovei rūpėjo, kad klausytojai po renginio apžiūrėtų M.K.Čiurlionio paveikslus ir pajustų parodos atmosferą. Mat Gento festivalis M.K.Čiurlionį reklamavo kaip kompozitorių, kuris gebėjo matyti garsus ir girdėti spalvas. Galbūt ir tai padėjo sutraukti į koncertą gausią publiką, nors jis vyko dieną. Į muziejų sugužėjo daugiausia pagyvenę ponai.
Kartu su belgais rengiami Lietuvos pirmininkavimo programos projektai natūraliai įsilieja į savo tradicijas puoselėjančias kultūros erdves ir festivalius, pamažu kurdami vis ryškesnį Lietuvos paveikslą.
Įdomu, kad daugelį renginių siejančia gija tapo M.K.Čiurlionio muzikinė kūryba. Ji skambėjo atidarymo koncerte „Bozar“ salėje, vėliau persimetė į parodoje „Lietuviški būties peizažai“ ES Tarybos kalbų bibliotekoje džiazavusių druskininkiečių kompozicijas ir vėl suskambės nostalgiškoje Jono Meko juostoje „Prisiminimai iš kelionės į Lietuvą“, kuri įtraukta į filmininko pristatymo Belgijoje ciklą. Tai vienas ženklų, kad programa kryptinga.
