Duetas suprantamas labai paprastai: 1+1=2. Visgi tarp šių sudedamųjų dalių yra daug erdvės kūrybinei laisvei ir meninėms interpretacijoms. Būtent šią terpę ir siekė išnagrinėti spektaklyje pasirodę artistai.
Šokis ir muzika. Vyriškumas ir moteriškumas. Ekspresija ir ramybė. Išsiskyrimas ir prisilietimas. Šį „in“ ir „jan“ sąrašą būtų galima tęsti be galo, mat spektaklyje „DUO“ dualizmas egzistuoja dualizme.
Muzikantai ir šokėjai nė karto nežengė žingsnio į šalį – viso spektaklio metu buvo nagrinėjama tik dualizmo tema. Suomijoje gyvenantis choreografas Andrius Katinas ir suomė Saara Töyrylä scenoje veikė ne kaip istoriją pasakojantys atlikėjai, bet kaip kūnų ir objektų santykių tyrėjai.
A.Katino ir S.Töyrylä duetas – profesionalus, tačiau nesustyguotas. Jų choreografija rėmėsi struktūrizuotos improvizacijos principu. Toks šokio dalies laisvumas tapo atsvara griežtos kompozicijos amerikiečių kompozitorės Leros Auerbach 24 preliudai smuikui ir fortepijonui. Juos pirmą kartą Lietuvoje gyvai atliko Aido Strimaičio smuiko ir Eglės Kasteckaitės fortepijono duetas.
Tenka pripažinti, kad vienu metu ir ekspresyvi, ir rami muzika vargino. Vis dėlto ji kaustė dėmesį ir neleido mintimis atitrūkti į šalį net kelioms sekundėms.
„DUO“ - tai spektaklis, neturintis ribų. Čia veiksmas persikelia ant sienų ir po sceną dengiančiomis popierinėmis dekoracijomis. Būtent jų išmoningas panaudojimas leido šokėjams keliauti ne tik erdve, bet ir laiku.
Į tradicinį duetą šiame spektaklyje įsiliejo ir trečias komponentas – naujųjų medijų menas. Aistė Valiūtė ir Daumantas Plechavičius elektroniniais judesio bei garso jutikliais šokėjų pagreitį ir garso intensyvumą pavertė statistiniais duomenis. Šie skaičiai realiu laiku buvo paverčiami į grafas ir projektuojami ant šoninių salės sienų.
Taigi, 1+1=?
tai ne koncertas su muzikantais kampe
tai ne šokio spektaklis su šokėjais scenos viduryje
tai ne kostiumų drama
tai ne psichologinė drama
tai ne apie virtuoziškumą ir ne apie kompleksiškumą
tai ne apie vyrą ir moterį
tai ne apie interaktyvių projekcijų reginį
tai ne apie abstrakciją
tai ne apie personažus
tai ne apie asmenines pozicijas
tai ne apie pramogą
