„R.Kudzmanaitė puikiai padirbėjo – man patiko scenografija, muzika. Žiūrėdamas jutau, kiek į spektaklį įdėta širdies”, – „Lietuvos rytui” kalbėjo 51 metų M.Gavranas.
– Klaipėdoje pamatėte tris pagal jūsų pjeses pastatytus spektaklius. Ar dažnai vykstate į savo pjesių premjeras? – pasiteiravau M.Gavrano.
– Sakoma, kai viename teatre pastatomos trys to paties autoriaus pjesės, jis tame teatre jau savas. Iš viso tai jau ketvirtoji mano pjesės premjera Lietuvoje – Vilniaus „Domino” teatre buvo pastatyta „Mano vyro žmona”. Ir joje gvildenami vyrų bei moterų santykiai. Ši tema mane labiausiai domina.
Bendradarbiavimas su Lietuva tęsiasi – gruodžio 17-ąją numatyta filmo „Papučari” premjera. Jį pastatė Donatas Ulvydas, vaidmenis sukūrė Giedrius Savickas, Rimantė Valiukaitė, Ramūnas Cicėnas, Inga Jankauskaitė.
Kiekvienais metais visame pasaulyje įvyksta maždaug 10–15 mano pjesių premjerų. Deja, nespėju jų visų pažiūrėti. Paprastai pasirenku dvi šalis. Džiaugiuosi, kad šįkart atvykau į Klaipėdą.
Lietuvoje svečiuojuosi pirmąkart. Žinojau, kad čia žmones domina teatras. Nenusivyliau.
– Kaip manote, kokia jūsų populiarumo priežastis?
– Tikriausiai daugumai patinka, kad kalbu apie paprastus, normalius žmonių santykius. Rašydamas visada galvoju ir apie aktorius, ir apie publiką. Juk jei rašytojas pamiršta publiką ir skaitytojus, laikui bėgant jie pamiršta jį. Esu laimingas, kad mano pjesės vaidinamos nuo Indijos iki Šiaurės Amerikos.
Manau, visų mūsų likimas panašus, kad ir kur gyventum – Kroatijoje ar Lietuvoje. Jei į kūrinį perkeli tikras emocijas, tikrą nuoširdumą, tai bus suprasta visur. Stengiuosi, kad pjesėse būtų ir humoristinių situacijų, ir rimtų dalykų. Juk per vieną dieną galime ir be galo džiūgauti, ir apsiverkti.
– Klaipėdiečių „Viskas apie moteris” Lietuvoje pagerino lankomumo rekordus. Kokios jūsų pjesės populiariausios kitose šalyse?
– Anksčiau dažniausiai buvo statoma „Džordžo Vašingtono meilė”. Šioje pjesėje veikia tik dvi moterys – žmona ir meilužė. Tai rimta, emocionali drama.
2000 metais parašyta pjesė „Viskas apie moteris” pasaulyje pastatyta 37 teatruose. „Viskas apie vyrus” rampos šviesas išvydo 12 teatrų. Spalį „Viskas apie vyrus” premjera vyks Brazilijoje, San Paule, ir Rygoje.
Režisieriai ne kartą ėmėsi pjesės „Viskas apie dievus”. „Kreono antigonė” statyta 20 kartų. Pjesė „Poros”, kurią jau vaidina klaipėdiečiai, dar nauja, parašyta prieš pusantrų metų. Prieš pusmetį jos premjera įvyko Makedonijoje.
– 2002 metais Zagrebe su žmona įkūrėte savo teatrą. Ar jame statomos tik jūsų parašytos pjesės?
– Vienuolika metų buvo statomos tik mano pjesės – viena premjera per metus. Šįmet planavome pastatyti airių dramaturgo pjesę, bet dėl užimtumo ir kitų priežasčių nepasisekė pasikviesti aktorių, kuriuos norėjome matyti scenoje.
– Ar dažnai būnate patenkintas režisierių pateikta savo pjesės interpretacija? O gal pasitaiko ir neigiamų emocijų?
– Apie tai ruošiu knygą, todėl nenorėčiau iš anksto visko atskleisti.
Kartą taip sužavėjo vienas pastatymas, kad su aktoriais šventėme iki paryčių, o kitą dieną žiūrėdamas savo pjesės premjerą norėjau kuo greičiau išbėgti iš salės.
– Esate produktyvus rašytojas. Turbūt laikotės griežtos dienotvarkės?
– Esu disciplinuotas žmogus, kaimo mokytojų vaikas. Suprantu, kad turiu daug ir tikslingai dirbti. Vasarą porą mėnesių praleidžiu prie jūros, žiemą porą mėnesių vienoje saloje – tai mano rašymo metas. Tada dirbu kasdien po 10–12 valandų, dažniausiai be pertraukos. Rudenį ir pavasarį su žmona keliaujame, žiūrime spektaklius.
– Ar Kroatijoje daug laisvųjų menininkų?
– Tai nėra paprasta – man reikėjo drąsos pasiryžti. Bet niekada nesigailėjau. Kitaip negalėjau – turėjau daug sumanymų, kuriuos reikėjo įgyvendinti. Rašau nuo 16 metų.
Kroatijoje daugiau laisvųjų rašytojų nežinau. Visi kuo nors dirba – dėstytojais, žurnalistais. Kroatijos gyventojų – tik 4 milijonai. Būtų sunku pragyventi iš knygų leidybos, per maža rinka.
– Kas jūsų kūrybos pirmieji skaitytojai?
– Pirmiausia naują kūrinį duodu perskaityti žmonai Mladenai ir 7–8 draugams. Visada atsižvelgiu į jų pastabas.
– Jūsų žmona – aktorė, šįmet aktorystės mokslus baigė ir jūsų sūnus. Ar jie vaidino jūsų pjesėse?
– Mūsų namuose – visas teatras. Mladena vaidino pjesėje „Viskas apie moteris” ir pastatė „Viskas apie vyrus”. Ji – pirmoji mano pjesių skaitytoja. Su ja daug diskutuojame. Būna, kad po tokių pokalbių pjesę perrašau kelis kartus.
Pirmasis mano sūnaus vaidmuo buvo jaunasis Hitleris pjesėje „Daktaro Froido pacientas”. Mano motina buvo supykusi, kad anūkas pradeda aktoriaus karjerą nuo tokio vaidmens. Bet kai pamatė jį scenoje ir kai jis už šį vaidmenį pelnė geriausio jaunojo aktoriaus titulą, atlyžo.
– Daugumoje savo pjesių analizuojate vyrų ir moterų santykius. Jums pakanka savos gyvenimiškosios patirties? Gal skaitote psichologinę ar kitokią literatūrą?
– Savos patirties nepakaktų. Kūryboje naudoju artimųjų, bičiulių gyvenimo istorijas, pasitelkiu fantaziją. Bet labiausiai mane įkvepia mano žmona Mladena, kurią vedžiau prieš 26 metus. Specialiai jai esu sukūręs dvidešimt personažų.
Skaičiai ir faktai
1961 m. gimusio kroatų rašytojo M.Gavrano kūriniai išversti į 35 kalbas, knygas išleido 150 leidyklų. M.Gavrano dramas ir komedijas pastatė daugiau nei 200 teatrų, spektakliuose apsilankė per 2 mln. žmonių.
M.Gavranas yra bene vienintelis pasaulyje dramaturgas, kuriam dar esant gyvam pradėti rengti jo kūrybai skirti tarptautiniai teatro festivaliai „Gavranfest”. Pirmasis toks festivalis 2000 m. įvyko Slovakijoje, šįmet buvo surengtas Krokuvoje (Lenkija).
