Aukščiausio lygio premijų laureatais tapo legendinis kino operatorius Jonas Gricius, aktorius Donatas Banionis, kompozitoriai Faustas Latėnas ir Giedrius Antanas Kuprevičius, rašytojas Vladas Braziūnas ir aktorius Juozas Budraitis.
Juos paskelbė Kultūros ministras Šarūnas Birutis ir Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijų komisijai vadovaujantis istorikas A.Bumblauskas.
„Tai yra svarbi diena Lietuvos žmonėms. Noriu pasakyti, kad šių premijų svarba yra ypatinga Lietuvos kultūrai. Svarbu, kad atskiri kūrėjai garsinantys Lietuvą, įkvepiantys savo pasekėjus kurti, būtų pastebėti ir įvertinti. Turiu pastebėti, kad šalia premijos - vardo ir piniginės išmokos, šiemet mes pasiekėme dar vieną permainą.
Nacionalinių premijų laureatai buvo išbraukti iš galimybių gauti valstybinę pensiją. Tai buvo skaudu. Seime pasiekėme sprendimą, kad jie vėl turėtų galimybę gauti valstybines pensijas“, - prieš paskelbiant menininkų pavardes sakė ministras Š.Birutis.
Laureatus paskelbė A.Bumblauskas: „Sprendėme visą dieną ir manau, kad rezultatai džiugins visus.“
Išugdė operatorių kartą
Kino operatorius J.Gricius apdovanotas už kino poetikos pagrindų sukūrimą, aukščiausią vizualinę kino kultūrą ir už profesinę sąžinę. 85 metų Jonas Gricius – vienas garsiausių Lietuvos kino operatorių, nufilmavęs virš dviejų dešimčių kino kūrinių. Iš J.Griciaus nufilmuotų kadrų galima atpažinti klasika tapusius lietuviškus filmus. Tai Vytauto Žalakevičiaus juosta „Niekas nenorėjo mirti“, Arūno Žebriūno režisuotas „Paskutinis šūvis“ iš novelių filmo „Gyvieji didvyriai“, kiti Arūno Žebriūno darbai – „Paskutinė atostogų diena“, „Seklio Kalio nuotykiai“, „Turtuolis, vargšas...“, Raimondo Vabalo „Laiptai į dangų“.
J.Gricius nufilmavo ir rusų kinematografo meistro Grigorijaus Kozincevo „Hamletą“ bei „Karalių Lyrą“, o Holivudo režisierius Georgas Cukoras pasikvietė jį, kai kūrė „Mėlynąją paukštę“ su JAV kino žvaigždėmis Elizabeth Taylor, Jane Fonda.
J.Gricius dėstė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, tad dabar lietuvių kiną kuria ir jo išugdyti operatoriai, tarp kurių J.Gricius labiausiai vertina Audrių Kemežį. Šmaikščiai rašantis J.Gricius yra parašęs keletą autobiografinių knygų, išvertęs penkias knygas apie operatoriaus meną.
Išgarsino J.Miltinis
Aktorius D.Banionis premiją pelnė už Juozo Miltinio teatro legendos tąsą šiuolaikiniame teatre ir kine.
89 metų Donatas Banionis – žinomas teatro ir kino aktorius. Jį suformavo darbas Panevėžio dramos teatre su režisieriumi Juozu Miltiniu. Reikšmingiausias D.Banionio vaidmuo lietuvių kine – Vaitkus Vytauto Žalakevičiaus filme „Niekas nenorėjo mirti“.
Tarptautinę šlovę D.Banioniui suteikė Gojos vaidmuo vokiečių režisieriaus Konrado Wolfo filme „Goja arba Sunkus pažinimo kelias“ ir Kriso vaidmuo rusų režisieriaus Andrejaus Tarkovskio filme „Soliaris“.
Kuria muziką teatrui
Kompozitorius F.Latėnas apdovanotas už Lietuvos teatro skambesį, už muziką, kaip visavertę teatrinio vyksmo dalyvę.
57 metų kompozitorius Faustas Latėnas – žinomas teatro kompozitorius, nuolat bendradarbiaujantis su Lietuvos teatro meistrais Eimuntu Nekrošiumi ir Rimu Tuminu. Jis yra parašęs muzikos ir kino filmams.
Kadaise supeikta Fausto Latėno kamerinė kūryba karštai sutinkama pasaulio scenose, atliekama Čiurlionio kvarteto, violončelininko Davido Geringo, kamerinio orkestro „Maskvos virtuozai“ ir kitų garsių menininkų.
„Manęs dėl tų kūrinių net į Kompozitorių sąjungą nepriėmė“, – anksčiau yra prisiminęs 57 metų kompozitorius. Nuo pat karjeros pradžios jis rinko prizus už muziką teatro spektakliams.
Groja kariljonu
Kompozitorius G.A.Kuprevičius aukščiausio lygio premija apdovanotas už plačią muzikinės raiškos gamą, nuo miuziklo iki operos ir baleto.
69 metų kaunietis kompozitorius ir pedagogas Giedrius Kuprevičius kuria muziką spektakliams ir kino filmams. Šiemet parašė muziką baletui „Čiurlionis“, kuris pastatytas Nacionaliniame operos ir baleto teatre.
„Muzika – mano profesija, tad klausimai apie jos atėjimą man neegzistuoja. Jei paštininkas, tarkim, dirba su įkvėpimu, tai ir myli savo darbą. Jei neturi įkvėpimo, pamatysime per pašto dėžutę, kai joje aptiksime kaimynui skirtą laišką, o mums skirtas kur nors kitur bus įmestas. Aš myliu muziką. Ir įkvėpimo jai kurti netrūksta, nors iš tiesų šiais laikais kompozitoriaus amatas praradęs savo paslaptį ir prestižiškumą“, – yra sakęs G.Kuprevičius.
2012 m. G.Kuprevičius tapo Lietuvos Mokslų akademijos tikruoju nariu. Tai pirmasis akademikas kompozitorius Lietuvoje. G.Kuprevičius apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi, yra tapęs įsimintiniausiu Kauno menininku.
Rašo ir tarmiškai
Rašytojas V.Braziūnas premiją pelnė už poetinius atradimus, gilinantis į lietuvių kalbos lobyną ir baltiškąją pasaulėvoką.
61 metų poeto V.Braziūno plunksnai priklauso per 10 vaizdinga lietuvių kalba parašytų eilėraščių knygų, kurių ganyklose itin mėgsta ganytis sodrios poezijos mėgėjai. Poetas taip pat rašo tarmiškus eilėraščius. Tarp garsiausių V.Braziūno knygų – eilėraščių rinkiniai „Užkalinėti“ (1998), „lėmeilėmeilėmeilė“ (2002), „Fonte amoris“ (2012).
V.Braziūnas taip pat iš įvairių kalbų verčia užsienio autorių poeziją ir prozą. Vienas paskutinių jo darbų – Vilniuje gyvenančios rusų rašytojos Lenos Eltang romano „Akmeniniai klevai“ vertimas į lietuvių kalbą.
Aktorius fotografuoja
Aktorius J.Budraitis apdovanotas už kūrybą, apimančią platų kultūros lauką, už novatorišką ir intelektualią aktorystę, atvėrusią langą į Lietuvą.
73 metų Juozas Budraitis – kino ir teatro aktorius, fotomenininkas, diplomatas. Tai praėjusio amžiaus 7-8 dešimtmečių lietuvių kino veidas. J. Budraitis debiutavo Vytauto Žalakevičiaus filme „Niekas nenorėjo mirti“ ir vėliau šio režisieriaus buvo kviečiamas vaidinti kone kiekviename jo filme arba Almanto Grikevičiaus filmuose pagal jo scenarijus.
J.Budraitis nemažai filmavosi Rusijos kino studijose ir nuolat fotografavo filmavimų užkulisius. Iš šių nuotraukų pastaraisiais metais parengė fotoparodą „Mano kinas 1970 – 1990“.
Režisieriaus Jono Vaitkaus pakviestas, J.Budraitis vaidino Kauno dramos teatre. 1996-2010 m. J.Budraitis dirbo Lietuvos kultūros atašė Rusijoje. Šiuo metu vaidina Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektakliuose „Visuomenės priešas“ ir „Bakchantės“, OKT sukūrė Krepo vaidmenį Oskaro Koršunovo režisuotame monospektaklyje „Paskutinė Krepo juosta“.
Atrinkta dvylika kandidatų
Į šį prestižinį apdovanojimą buvo atrinkta 12 kandidatų, o šeši tapo laureatais.
Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija praėjusią savaitę kandidatais paskelbė aktorius D.Banionį (89 m.) ir J.Budraitį (73 m.), rašytojus V.Braziūną (61 m.) ir Vytautą Martinkų (70 m.), džiazo muziką ir kompozitorių Vladimirą Čekasiną (66 m.), muzikologą Viktorą Gerulaitį (63 m.).
Taip pat kino operatorių J.Gricių (85 m.), kompozitorius G.A.Kuprevičių (69 m.) ir F.Latėną (57 m.), chorvedį ir kompozitorių Vytautą Miškinį (59 m.), vizualaus meno kūrėją Artūrą Railą (51 m.), fotomenininką Algirdą Šeškų (68 m.).
Reikšmingas indėlis kultūrai
Nuo 1989 metų Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos kasmet teikiamos už reikšmingiausius pastarųjų septynerių metų Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės menininkų sukurtus kūrinius, viena premija taip pat gali būti skiriama už viso gyvenimo indėlį į kultūrą ir meną.
Nacionalinės premijos laureatai išrenkami ir paskelbiami gruodžio mėnesį, o premijas įteiks prezidentė Dalia Grybauskaitė Vasario 16-osios proga.
Kasmet teikiama ne daugiau kaip šešios Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos, kurių kiekvienos dydis – 104 tūkst. litų.
2012 m. Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija buvo apdovanoti skulptorius Vladas Vildžiūnas, literatūros kritikas Kęstutis Nastopka, scenografas Vitalijus Mazūra, architektas Eugenijus Miliūnas, vizualaus meno kūrėjas Žilvinas Kempinas ir dirigentas Modestas Pitrėnas.
