Lietuvei primadonai V.Urmanai lenkiasi išrankūs Vienos operos gerbėjai

„Lietuvos ryto“ spec. korespondentė, Viena (Austrija)

Daugiau nuotraukų (1)

Asta Andrikonytė

Dec 14, 2013, 10:54 AM, atnaujinta Feb 19, 2018, 8:14 PM

Vienos valstybinėje operoje pastatytoje operoje „Tristanas ir Izolda“ vaidmenis kuria V.Urmana ir R.D.Smithas. Į gruodžio 13-osios „Tristano ir Izoldos“ spektaklį Vienos operoje bilietai išnyko jau prieš kelis mėnesius, jų nebeliko ir į du būsimuosius.

Šis škotų režisieriaus Davido McVicaro vasarą sukurtas spektaklis sulaukė prieštaringų reakcijų. Koncertą primenanti santūri jo režisūra turbūt pasimirš kur kas greičiau nei įspūdingi solistų ir orkestro darbai. Galbūt muzikalumu garsėjantis režisierius kaip tik to ir siekė – išaukštinti atlikėjus?

V.Urmana „Tristano ir Izoldos“ spektaklių naują seriją Vienoje pradėjo operos debiutantų apsuptyje. Lietuvė tapo didžiąja R.Wagnerio metų pabaigtuvių puošmena viename svarbiausių pasaulio operos teatrų.

Išsivadavo iš įtampos

Austro Peterio Schneiderio diriguojama R.Wagnerio muzika, atrodė, įkaito spektaklyje lyg lava iki efektingo finalo, kuriame V.Urmanos Izolda pasirodė raudona suknia ilgu šleifu.

Jos atliekama viena gražiausių operos istorijoje arijų žėrinčio mėnulio fone nuskambėjo taip tobulai, lyg artistės nė kiek nebūtų paveikusi ankstesnių veiksmų įtampa.

O juk Izolda – vienas sudėtingiausių dramatinio soprano vaidmenų, „Tristanas ir Izolda“ – bene ryškiausias R.Wagnerio šedevras, pranokstantis kitus operos veikalus savo poveikiu, magiška aura.

Šis kūrinys nuo premjeros 1883-aisiais Vienos operoje parodytas jau apie 430 kartų. Izoldos vaidmenį šiame teatre sukūrė visa plejada legendinių sopranų.

R.Wagnerio metų proga teatro parengtame leidinyje apie „Tristaną ir Izoldą“ greta V.Urmanos įamžintos Birgit Nilsson, Waltraud Meier, Deborah Voigt, Evelyn Herlitzius, daugelis kitų operos superžvaigždžių.

Kartais svarbu ir batai

B.Nilsson yra pareiškusi, kad gerai atlikti Izoldą būtini net patogūs batai! O V.Urmana turbūt laimingiausia būna tada, kai jos garsiu dainavimu nekurtina Tristanas.

„Nepaprastai sudirgstu, kai solistai, užmiršdami muziką, mėgaujasi scenoje savo sugebėjimais ir balsu. Juk be nuostabios kompozitoriaus kūrybos nebūtų ką interpretuoti“, – stebėjosi Violeta.

Vienoje likimas artistei lėmė sutikti lyrišką Tristaną – amerikiečių tenoras Robertas Deanas Smithas leido suspindėti spektaklyje tauriausioms V.Urmanos balso spalvoms.

„Vienos valstybinė opera baigia R.Wagnerio metus triumfuodama. Tai didelis V.Urmanos – aukščiausios prabos Izoldos – nuopelnas. Ji dainuoja šią partiją labai išraiškingai, su didžiule vidine jėga ir kartu įpindama intymių niuansų“, – spektaklio įspūdžiais dalijosi austrų laikraščio „Kurier“ kritikas Peteris Jarolinas.

Aidint ovacijoms solistai ir dirigentas lenkėsi publikai keturis kartus. Po spektaklio lietuvių primadonos prie teatro kantriai laukė būrys gerbėjų.

Vienoje V.Urmaną mėgsta. Čia ji dainavo daugybę kartų. Prieš porą mėnesių Violeta pasirodė beveik pustrečio tūkstančio Vienos operos žiūrovų mecosoprano amplua – dainavo princesę Eboli Giuseppe's Verdi operoje „Don Karlas“.

Ji – viena nedaugelio dainininkių, atliekanti tiek vokiško, tiek itališko repertuaro kertinius vaidmenis ir sopranu, ir mecosopranu. V.Urmanos Eboli, tik ką atgaivintą po kone dešimtmečio, kritikai vadina tobula.

Naujuosius švęs Madride

Tačiau dabar V.Urmanos kūryboje svarbiausias – Izoldos etapas. „Labai džiaugiuosi, kad taip klostosi reikalai“, – prisipažino dainininkė, neseniai svajojusi pasišvęsti vien šiai partijai.

Tiesa, ir ji kartais pateikia nemalonių staigmenų. Pavyzdžiui, pavasarį Berlyno „Deutsche Oper“ teatre Grahamo Vicko režisuotame spektaklyje per visus veiksmus scenoje stovėjo karstas.

„Maniau, kad neištversiu – buvau ką tik palaidojusi mamą, – prisiminė artistė. – Papraščiau, kad nuimtų bent jau auksines karsto rankenas. Bet vėliau apsipratau net ir su tokia versija, ėmė patikti dainuoti tame spektaklyje“.

Po Vienos pasirodymų V.Urmana repetuos „Tristaną ir Izoldą“ Madride. Šiame Ispanijos mieste, po to ir Paryžiuje bus atgaivinta ir patobulinta prieš dešimtmetį režisieriaus Peterio Sellarso ir videoinstaliacijų meistro Billo Violos sukurta operos versija, kuri pelnė „XXI amžiaus skambančio mito šlovę“. Šiame spektaklyje aistros siaučia ir salėje, ir ekrane. B.Viola pasakoja savąją Tristano ir Izoldos meilės istoriją.Su šio projekto komanda Violeta jau apkeliavo Skandinaviją, Jungtinę Karalystę, Vokietiją, Šveicariją.

„Dainavome ne tik scenose, bet ir žiūrovų salėje, balkonuose. Lėkdami iš balkonų uždusdavome, o juk ir be to šiame kūrinyje yra ką veikti, – pasakojo solistė. – Dėkui Dievui, dabar lakstyti nereikės“.

Niujorką iškeitė į Vilnių

V.Urmana džiaugėsi, kad būsimoje „Tristano ir Izoldos“ versijoje dainuos su savo vyru Alfredo. Jis kurs nedidelį Jūreivio vaidmenį.

„Naujuosius sutiksime Madride repetuodami. Tačiau liūdna nebus – ten turime daug draugų, – kalbėjo Violeta. – Šie metai man labai intensyvūs. Tikiuosi, ateityje gyvensiu ramiau“.

Netrukus V.Urmana nudžiugins ir Lietuvos gerbėjus – Vilniuje planuojamas jos koncertas su Zubino Mehtos diriguojamu Izraelio filharmonijos orkestru. Dėl šio koncerto primadona atsisakė pasirodymo su maestro Riccardo Muti Niujorke.

Operą įkvėpė nepasiekiama meilė Šiandien 19 val. Nacionalinė filharmonija kviečia pasiklausyti R.Wagnerio „Tristano ir Izoldos“ antrojo veiksmo. Pirmąsyk Lietuvoje koncertinę jo versiją pristatys italų maestro W.Attanasi diriguojami Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir solistai N.Kazlaus (Izolda), I.Storey (Tristanas), V.Mončytė (Brangenė), M.Jankauskas (Melotas, Kurvenalis), L.Norvaišas (Karalius Markas).

„Tristaną ir Izoldą“ R.Wagneris sukūrė pagal XIII a. G.von Strassburgo eiliuotą romaną. Tai opera apie idealios, nepasiekiamos meilės ilgesį. Šio kūrinio įkvėpėja buvo jauna aristokratė M.Wesendonck, kurios vyras materialiai rėmė kompozitorių. R.Wagneris vadino 15 metų jaunesnę už jį moterį savo pirmąja ir vienintele gyvenimo meile, parašė jai šūsnis meilės laiškų.

1857 m. R.Wagneris supažindino su operos fragmentais draugų būrelį, kuriame buvo jo tuometinė žmona Minna, mūza M.Wesendonck ir būsimoji žmona C.von Bulow, tik ką ištekėjusi už būsimo „Tristano ir Izoldos“ dirigento H.von Bulowo.

1865-aisiais, likus iki operos premjeros dviem mėnesiams, R.Wagneris ir H.von Bulowo žmona Cosima susilaukė pirmos nesantuokinės dukters Izoldos. Nepaisant to, H.von Bulowas premjerą dirigavo. Vėliau jo žmonai ir kompozitoriui gimė dar du nesantuokiniai vaikai. 1870 m. pora susituokė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.