„Visuotinė lietuvių enciklopedija“: būti ar nebūti?

Ateinančių metų sausio pradžioje pasirodys 24-asis iš 25 numatytų „Visuotinės lietuvių

Daugiau nuotraukų (1)

ELTA ir lrytas.lt inf.

Dec 19, 2013, 5:56 PM, atnaujinta Feb 19, 2018, 6:20 PM

Pasak ilgamečio enciklopedijos redaktoriaus Antano Račio, dvi pagrindinės smukusios paklausos priežastys yra kaina bei kitų informacijos priemonių, visų pirma interneto, atsiradimas.

„Atsirado „wikipedia“, nors tikėti viskuo tikrai negalima, nes ten rašyti gali kiekvienas. Jaunimui patrauklesni internetiniai šaltiniai. Mokslininkai, rimtesni žmonės pasižiūri internete, pasižiūri tą pačią „wikipedia“, tačiau dar pasitikrina ir mūsų enciklopedijoje. Dabar atsirado kitų informacijos priemonių, kurių sovietmečiu nebuvo. Tada buvo knyga, ir viskas“, – teigia A. Račis.

Redaktorius pasakoja, jog pirmųjų tomų tiražas siekė 16 tūkstančių, tačiau liko daugybė neparduotų knygų.

„Pirmąjį tomą Švietimo ir mokslo ministerija užsakė mokykloms, galbūt ir antrą, vėliau mokyklos gavo teisę užsisakinėti savo bibliotekoms savarankiškai. Kadangi enciklopedijos kaina nemaža, joms geriau nupirkti 3-4 pigesnes ir galbūt labiau tinkamas mokiniams knygas. Dauguma mokyklų toliau enciklopedijų nekomplektavo. Maždaug nuo penkto tomo tiražai mažėjo. Pirmo tomo mums liko apie 5 tūkstančius neparduotų knygų, todėl tiražą teko mažinti. Priežastis išskirčiau dvi – šios enciklopedijos prenumeratoriai ir pirkėjai daugiausia yra vyresnio amžiaus žmonės, kurie yra įpratę turėti savo biblioteką. Deja, dalis jų arba visai paseno, arba paliko mus, tad krito ir prenumerata. Dar labiau pirkimai krito, kai prasidėjo emigracijos banga“, – pasakoja A. Račis.

Mokslo ir enciklopedijų centras organizuoja įvairias akcijas, pirmuosius tomus parduoda pigiau, tikintis, jog įsigiję pirmuosius, žmonės pradės pirkti ir kitus.

„Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ istorija prasidėjo 1996 metais, kai buvo pradėtas sudarinėti straipsnių sąrašas, numatytos apimtys. Pagal pirminį projektą buvo numatyta 20 tomų, po maždaug 800 puslapių. Pirmasis enciklopedijos tomas pasirodė 2001 metais.

„Kai pradėjome dirbti – pirmame, antrame tomuose dar laikėmės numatytos apimties, bet jau netrukus pastebėjome, jog niekaip netilpsime, pasirodė, kad informacijos yra kur kas daugiau, autoriai parašo kur kas plačiau. Redaktoriai visaip trumpino, bet vis tiek po antro tomo pamatėme, jog reikės daugiau tomų. Per daug metų taip pat atsirado papildomos informacijos, kuri pradžioje nebuvo numatyta. Tuomet gavome leidimą 25-iems tomams“, – sakė enciklopedijos vyriausiasis redaktorius.

Visuotinė lietuvių enciklopedija“ kuriama pagal vokiškos „Brockhaus“ enciklopedijos formatą – ją sudaro trumpi, kondensuotos informacijos straipsniai. Egzistuoja ir kiti variantai - enciklopedijoje „Britannica“ pateikiami dviejų variantų straipsniai – trumpa informacija bei išskirtiniai, labai ilgi straipsniai, „Bolšaja Sovietskaja“ ir „Lietuvišką tarybinę“ enciklopediją sudaro dar ilgesni straipsniai, tuo tarpu lietuvių enciklopedija, leista Bostone, straipsnių apimties iš viso nereglamentavo.

„Visuotinę lietuvių enciklopediją“ tvarko apie 50 redaktorių, dar per 50 korektorių, iliustruotojų, maketuotojų, rinkėjų, taigi enciklopedijos leidyboje dirba apie 100 žmonių. Prie enciklopedijos turinio prisidėjo apie 600 autorių, vieni autoriai parašė po vieną ar du, kiti – šimtus straipsnių.

A. Račis atskleidė, jog jau yra planas enciklopediją skaitmeninti – tai bus pradėta daryti, kai bus baigti visi 25 tomai bei vienas papildymų tomas. Jau po Naujųjų bus sudaryta darbo grupė, kuri nuspręs, kokia forma tai bus atlikta.

„Šiuo metu jau yra padarytas techninis pagrindas skaitmeninimui, reikia apsispręsti, kaip mes tai darysime, tai priklausys ir nuo finansavimo. Aišku, jog enciklopedija nebus kaip žodynas – ji bus „gyva“ ir bus galima enciklopediją pildyti, taisyti klaidas. Klaidų yra, pavyzdžiui, duota nuoroda į straipsnį „Čiurlionio menų gimnazija“, o dabar ji jau yra Čiurlionio menų mokykla – tokius dalykus reikia suvienodinti. Reikia apsispręsti, kiek ir kokius straipsnius mes naujinsime – vienos enciklopedijos apsiriboja įvesti žmogaus mirties datas, kai kurios naujina valstybių istorijas, valstybės veikėjų biografijas. Per 15 metų daug kas pasikeitę“, – teigia A. Račis.

Taip pat artimiausiu metu bus nuspręsta ir dėl enciklopedijos prieinamumo – bus svarstoma, ar visa enciklopedija taps nemokama, ar tik tam tikros jos dalys. Pavyzdžiui, enciklopedija „Britannica“ yra mokama, Lenkijos enciklopedijoje nemokamas yra tik apibrėžimas, tačiau reikia mokėti, jeigu norima perskaityti visą straipsnį.

Pasak redaktoriaus, „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ projektu lenkiame kitas Baltijos šalis – Latvija turėjo dvi enciklopedijų redakcijas, tačiau buvo apsiribota tik leidiniu apie Latviją. Atgavusi nepriklausomybę, Estija dar nebuvo baigusi sovietinės enciklopedijos, tad ėmėsi užbaigti šį projektą ir nepradėjo naujų. Abiejose šalyse enciklopedijų leidybos centrai buvo privatizuoti, tuo darbai ir pasibaigė.

Regiono kontekste išsiskiria Baltarusija, ne tik išleidusi visuotinę enciklopediją, bet ir neseniai parengusi atskirų sričių - Minsko, Gardino bei kitų enciklopedijas.

Paklaustas, ar enciklopedijos rašymas yra daugiau nei informacijos rinkimas, bet ir tam tikras darbas dėl valstybės ir visuomenės, A. Račis teigė, jog tokiam jausmui trūksta didesnio valdžios dėmesio.

„Nėra didelio valdžios noro tokiems projektams. Šis buvo pradėtas, tad yra tęsiamas. Siūliau, kad reikia enciklopedijos apie Lietuvą išleisti 4 ar 5 tomus, vėliau skaitmeninti. Vilnius taip pat neturi savo enciklopedijos – Minskas, Ryga, Talinas, Varšuva turi, o Vilniaus nėra. Galėtume padaryti popierinį, nes be jo nebus nieko, o vėliau skaitmeninį, galbūt angliškai išleisti“, – teigė A. Račis.

Redaktorius vylėsi, jog 2018 metų Lietuvos šimtmečio minėjimo projektai galbūt įtrauks ir naujų enciklopedijų leidybą.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.