Daugybę kartų kūręs šį vaidmenį solistas šį sykį žaidžia pagal skandalingo lenkų režisieriaus Krzysztofo Warlikowskio taisykles. Lietuvis dainuoja 2008-aisiais lenko sukurtoje populiariosios Piotro Čaikovskio operos versijoje, kuri dar vadinama „Warlikowskio „Kuprotu kalnu“.
Mat operos pagrindinius veikėjus Lenskį ir Oneginą, kaip ir kino režisieriaus Ang Lee romantinės dramos herojus, sieja homoseksualus ryšys. Be to, „Eugenijaus Onegino“ veiksmas perkeltas į 6-7 dešimtmečių Ameriką.
Operos trečiojo veiksmo polonezo scenoje šoka pusnuogiai gėjai kaubojai. Antrajame Oneginas nušauna Lenskį lovoje, kai šis artinasi prie jo nusimetęs marškinius. Vyrai šiame spektaklyje ir bučiuojasi.
„Atrodytų, scenoje – nieko bendro su P.Čaikovskio opera. Net keista spektaklyje girdėti rusišką tekstą, – pripažino E.Montvidas. – Tiesiog darau, ko reikalauja režisierius, įjungęs savo vaizduotę. Kai kurios scenos man netgi patinka. Spektaklyje yra daug simbolikos, aliuzijų į sapną, siurrealizmą“.
E.Montvidui ši interpretacija nebuvo staigmena. Mat dainininkas dalyvavo K.Warlikowskio „Eugenijaus Onegino“ repeticijose dar prieš premjerą, kad prireikus pakeistų pagrindinį solistą. Tačiau tada jam dainuoti neteko.
Tenoras papasakojo, kad režisierius kūrė savąją „Eugenijaus Onegino“ viziją prislėgtos nuotaikos – netgi kalbėjo, jog tai bus paskutinė jo opera. Mat trupė į lenkų įžymybės idėjas žvelgė pašaipiai, jų nesuprato. O per premjerą pusė salės šaukė „bravo!“, kita pusė – „būūū!“.
Tačiau spektaklis vieno geriausių Europos teatrų scenoje atkuriamas jau trečią kartą. E.Montvidas į jį įžengė sausio 4-ąją.
„Neprisimenu atvejo savo biografijoje, kad publikos ovacijos truktų 15-20 min.“, – stebėjosi lietuvis salės reakcija po savo pirmojo „Eugenijaus Onegino“ Miunchene.
Operoje dainuoja stiprus solistų ansamblis: Oneginą – lenkų baritonas Arturas Rucinskis, Tatjaną – garsiausių pasaulio scenų primadona latvė Kristine Opolais, Olgą – rusė Jekaterina Sergejeva, Greminą – lenkas Rafalas Siwekas. Spektaklius diriguoja Bavarijos valstybinės operos vadovas Kirilas Petrenka. Visi bilietai yra iššluoti.
„Išėjus iš teatro, minios žiūrovų prašo autografų, sulaukiu daugybės kvietimų draugauti „Facebook“ svetainėje, – džiaugėsi Edgaras. – Šie spektakliai man labai svarbūs – tai mano oficialus debiutas Miunchene“. Anksčiau lietuviui šioje scenoje teko tik ekspromtu dainuoti Belmontę „Pagrobime iš seralio“ vietoje susirgusio solisto.
E.Montvidui sezonas kupinas įspūdingų darbų. Lietuvis jį pradėjo debiutu operetėje – Christopherio Aldeno režisuotame „Šikšnosparnyje“ Anglijos nacionalinėje operoje. Ten jo herojus Alfredas taip pat pusnuogis gulinėjo lovoje.
Neseniai pasirodė Škotijos operos 50-mečiui skirtas leidinys, kurio viršelį puošia kitas E.Montvido personažas, kurtas šioje scenoje, – Tomas Rakwellas iš I.Stravinskio operos „Veltėdžio karjera“.
Po spektaklių Miunchene Edgaro laukia įrašai su Briuselio filharmonijos orkestru – solistas įsiamžins retose prancūziškose XIX a. operose. Sezono pabaigoje jis vėl dainuos Lenskį - Glainburno festivalyje ir Ženevoje. „Mirsiu scenoje dar apie 20 kartų“, – juokėsi solistas.
Lietuvoje jį išgirsime sausio 30-ąją Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro 25-ojo gimtadienio koncerte, kurį diriguos maestro Gintaras Rinkevičius.
