L.Valatkienės fotografijų parodoje – prarasto laiko paieškos

Fotografijos kvepia dažais

Daugiau nuotraukų (1)

Rūta Mikšionienė

Jan 17, 2014, 7:36 PM, atnaujinta Feb 17, 2018, 9:49 AM

Fotografijos kvepia dažais

Žinomos žurnalistės ir fotografės L.Valatkienės fotografijos ne tik stebina spalvingumu, bet ir savo išvaizda labiau primena paveikslus, o ne fotografijas. Mat jos atspaustos ne ant popieriaus, o ant drobės, ir kaip tapybos darbai užtemptos ant porėmių.

„Kai parsinešusi iš fotolaboratorijos jas išvynioju, pasklinda malonus dažų kvapas“, - pasakojo parodos autorė.

Dažų kvapu oras buvo persmelktas ir ten, kur šie darbai atsirado. Jie praėjusią vasarą sukurti Lietuvos Venecija vadinamame Mingės kaime. Ten jau ne pirmus metus dailininkė Aldona Dobrovolskienė rengia menininkų plenerą „Delta“, kuriame dažniausiai dalyvauja ne fotografai, o tapytojai.

Gal darbas šalia dailininkų turėjo įtakos ir tam, kad L.Valatkienės fotografijos nė kiek neprimena santūrios dokumentikos ar fotoreportažo. Kurdama nuotraukas autorė naudoja ne vieną kompiuterinę vaizdų redagavimo programą, todėl kai kuriuos jos darbus būtų galima pavadinti skaitmenine tapyba.

Modernus tiltas į praeitį

„Tais laikais, kai dirbome užtemdytose laboratorijose prie raudonos šviesos, labai norėjosi sukurti ką nors nematyta. Kažkokias vizijas, iliuzijas, kosmosą. Darydavome visokius fotomontažus, koliažus - dengdavome vaizdus ranka, karpydavome, klijuodavome.

Buvo madinga žvelgti į ateitį. O dabar viskas apsivertė aukštyn kojomis. Naudodamasi naujausiomis technologijomis aš stengiuosi pažvelgti kuo toliau į praeitį, ieškau praeities ženklų“, - pasakojo L.Valatkienė.

Vandens lygiui matuoti skirti stulpai Uostadvaryje, vienintelis išlikęs senasis Mingės gluosnis, medinė lenta su visais kaimo nameliais ir juose prieškariu gyvenusių žmonių pavardėmis, nebeveikiančio žuvies fabriko kaminai ar senosios kapinaitės - tai fotografės radiniai, kuriais jai svarbu pasidalyti su žiūrovais.

„Reflektuoti dabartinę vaizdų persotintą būseną yra tiek pat asmeniška, kaip ir rašyti dienoraštį. Įspausti laiko ženklai jaudina, verčia susimąstyti.

Vaizdo galia abejonėms vietos nepalieka. Kai tikrovės ribos būna išsitrynusios, fotorefleksija arba išaukština, arba paniekina“, - pabrėžė parodos autorė.

Skleidė šviesą Lietuvai

Beveik prieš 30 metų L.Valatkienė pradėjo savo karjerą kaip Šilutės laikraščio korespondentė. Ant asfalto išaugusiai vilnietei tie penkeri metai toli nuo sostinės buvo tikras nuotykis.

Pirmą kartą pavasario potvynio metu pamatytas Lietuvos pakraštys tapo antraisiais namais, kurie ir šiandien žadina daugybę prisiminimų.

„Mažoji Lietuva davė mums kalbą, raštą, pirmąsias knygas. Jeigu ne šitas kraštas, nežinia, kokia būtų buvusi Lietuva šiandien“, - svarstė fotografė, kuri tik rengdama parodą susidūrė su tuo, kad daugeliui vilniečių to krašto istorija ir kultūra žinoma labai menkai.

Kaip tik todėl parodos metu „Aido“ galerijoje planuojama surengti edukacinę popietę, kurioje dalyvaus Lietuvos evangelikų liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis, Mažosios Lietuvos kultūros žinovas Vytautas Juška, plenerų „Delta“ organizatorė dailininkė A.Dobrovolskienė ir parodos autorė.

L.Valatkienės paroda „Mažoji Lietuva: laiko ženklai“ galerijoje „Aidas“ Vilniuje  veiks iki vasario 12 dienos, o edukacinė popietė vyks sausio 29 d. 18 val.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.