Romaną „Mašenka“ V.Nabokovas parašė Berlyne. Jo veiksmas vyksta šio miesto rusų pensione praėjusio amžiaus trečiajame dešimtmetyje. „Mossoveto“ teatro mažąją salę „Po stogu“, kurioje vaidinamas I.Orlovo spektaklis, scenografas Lioša Lobanovas pavertė tuo nejaukiu potamsiu pensionu, kuriame rusų emigrantai palengva virsta šešėliais.
Daugumą vaidmenų režisierius skyrė jauniems aktoriams, tarp jų – ir lietuvei Vilmai Kutavičiūtei, 2012 m. baigusiai Maskvoje Rusijos teatro institutą RATI-GITIS ir vaidinusiai Tatjaną Rimo Tumino spektaklyje „Eugenijus Oneginas“ J.Vachtangovo teatre.
V.Bagdono kuriamas senas poetas, I.Alpatovos nuomone, yra sukrečiantis vaidmuo. „V.Bagdonas vaidina drąsiai, aistringai, ištrūkdamas iš tų patamsių, bet ir neardydamas jaunimo ansamblio“, - rašo kritikė recenzijoje „Šešėlių žaismas“.
I.Alpatova teigia, kad „šitas artistas šiandien ir pats atrodo kaip kūrybos emigrantas, netekęs savo nekrošiškųjų namų ir nuo to laiko klajojantis... Savęs laike pojūtis akivaizdžiai patenka ir į vaidmenį, surežisuotą tikrai ne be aktoriaus pagalbos. Tai staiga pasivaidena jo ankstesni personažai, su kuriais drauge gyventa ne vieną dešimtmetį, tai netikėtai išryškėja kankinami naujos kalbos ieškojimai. Naujos teatro kalbos ir tiesiog kitos – rusų kalbos, kurioje girdėti ilgesingas lietuviškas akcentas“.
Tas pats portalas teatral-online.ru neseniai paskelbė ir kitą žinią, susijusią su V.Bagdono kūryba. „Kur negalima buvo patekti“ – tai portalo sudarytas sąrašas spektaklių, į kuriuos būdavo neįmanoma patekti paskutiniais sovietmečio metais. Tarp dviejų dešimčių legendinių pavadinimų – ir Eimunto Nekrošiaus režisuotas „Pirosmani, Pirosmani...“ su V.Bagdonu, atliekančiu pagrindinį vaidmenį. Spektaklis sukurtas 1981 m. Jaunimo teatre.
Dar vienas ne rusiškas anšlaginis spektaklis – gruzinų režisieriaus Roberto Sturua „Kaukazo kreidos ratas“ Tbilisio Šotos Rustavelio teatre. Kiti sąrašo spektakliai – daugiausia iš Maskvos teatrų repertuaro. Tai „Hamletas“ ir kiti Jurijaus Liubimovo spektakliai Masvos teatre „Na Taganke“, „Arklio istorija“ ir kiti Georgijaus Tovstonogovo spektakliai Leningrado Didžiajame dramos teatre, „Paprasta istorija“ ir kiti Olego Jefremovo ir Galinos Volček spektakliai Maskvos teatre „Sovremenik“, Marko Zacharovo „Junona ir Avos“ Maskvos teatre „Lenkom“, „Don Žuanas“ ir kiti Anatolijaus Efroso spektakliai teatre „Na Maloj Bronoj“, Anatolijaus Vasiljevo „Serso“ ir „Suaugusi jauno žmogaus duktė“ Maskvos teatruose, Piotro Fomenkos „Tas mielas senas namas“ Leningrado komedijos teatre.
