VILNIUS. Liaudiškos Užgavėnių tradicijos, puoselėjamos Rumšiškėse bei švenčiamos vos ne kiekviename miestelyje, niekam ne naujiena. Tačiau mažai težinoma, kaip Užgavėnes švęsdavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovai bei didikai. O ten puotos ir karnavalai trukdavo net tris dienas. Valdovų rūmų muziejaus darbuotojai nori atgaivinti šias tradicijas ir kovo 1 dieną nuo 11 val. pirmą kartą kviečia į rūmų Užgavėnes. „Karnavalo linksmybės atgimsta!“ – skelbia jie ir siūlo žaisti bei pramogauti, pasigaminti karnavalo kaukių, pažiūrėti į bajorų kovas ir rikiuotę, išklausyti dr. Rimvydo Laužiko paskaitą apie puotą valdovo dvare. Užgavėnių šventinį vakarą vainikuos Vilniuje įsikūrusio tarptautinio senosios muzikos ansamblio „Canto Fiorito“ koncertas „Bakcho taurė: rūmų Užgavėnių karnavalo muzika“ - pirmasis mėginimas rekonstruoti rūmų Užgavėnių karnavalo nuotaikas ir muzikines tradicijas, remiantis senosios muzikos pavyzdžiais iš įvairių Europos šalių.
Vilniuje jau ketvirtą kartą prasidėjo Vokiško kino dienos, žadančios daug intriguojančių kino naujienų iš vokiškai kalbančio Europos regiono – Vokietijos, Austrijos ir Šveicarijos. Per šią kino šventę metu bus parodyta 12 įvairių temų ir žanrų šiuolaikinio kino filmų – nuo istorinės praeities įvertinimo iki savo seksualumo paieškų, nuo tragikomedijos iki dokumentinės dramos. Per mėnesį vokiški filmai aplankys septynių Lietuvos miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Marijampolės ir Nidos – kino sales. „Vokiškas kinas dažniausiai nagrinėja tas temas, kurios vienaip ar kitaip liečia kiekvieną iš mūsų, – sakė Goethe’s instituto Lietuvoje vadovė Johanna M.Keller. – Žiūrėdami filmus žiūrovai susimąsto apie rimtus dalykus, tačiau kino salę vis dėlto palieka su šypsena lūpose. Mūsų horizontas prasiplečia ir pažiūrėję filmą turime galimybę kitaip pažvelgti į tam tikrus savo kasdienybės aspektus. Tai ir yra stiprioji vokiško kino pusė.“ Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje kovo 1 d. 19 val. skambės kūriniai iš Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro aukso fondo: Ludwigo van Beethoveno Ketvirtasis fortepijoninis koncertas, pavergiantis antrosios dalies mįslingumu ir filosofine gelme, ir Johanneso Brahmso, dažnai vadinamo paskutiniu kompozitoriumi iš garsiojo „B trejeto“ (Bach-Beethoven-Brahms), Trečioji simfonija – veržlus, aistringas, asmeninių psichologinių motyvų prisotintas kūrinys, kurio muziką J.Brahmso bičiulis smuikininkas J.Joachimas vaizdžiai palygino su mitu apie Leandrą, narsiai plaukiantį per šėlstančią jūrą, kad išvystų savo mylimąją Gero. Gros Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas svečio iš Vokietijos Kai Baumanno, ir Daumantas Kirilauskas, Austrijoje studijas baigęs pianistas, dėmesį traukiantis savo originaliomis interpretacijomis, nuoširdumu bei meistriškumu.
Vasario 27 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje – fotografo Mečislovo Sakalausko fotografijų albumo „Senojo Vilniaus architektūra“ sutiktuvės. Vakare kalbės knygos autorius, fotografijos istorikė Margarita Matulytė, architektas Romanas Jaloveckas, paveldosaugininkas Jonas Glemža, architektūros istorikė Morta Baužienė. Bene garsiausias XX a. 2-osios pusės Vilniaus architektūros fotografas M.Sakalauskas dar vieną savo albumą pats vadina ataskaita Vilniui, padėka už tai, kad miestas jį priėmė, leido pasijusti savimi, pamilti senamiesčio gatves, suprasti architektūrą. Renginyje albumą bus galima įsigyti Vilniaus dailės akademijos leidyklos kaina.
Kovo 2 d. 12 val. „Menų spaustuvėje“ Stalo teatras vaidins muzikinį spektaklį vaikams „Pasaka apie karalius“. Prieš spektaklį „Menų spaustuvės“ fojė vyks kūrybinės dirbtuvėlės mažiesiems žiūrovams: spektaklio kūrėjos Saulė Degutytė ir Snieguolė Dikčiūtė, pasitelkusios psichodramos, muzikos ir dailės terapijos metodus, padės vaikams suvokti ir įvardyti savo emocijas bei nuotaikas, mokys juos kontroliuoti nerimą, pyktį ir baimę.
KAUNAS. Kauno valstybinis lėlių teatras papasakos istoriją apie žiogų pergalę Žalgirio mūšyje. Tai – muzikinio spektaklio pagal Liudviko Jakimavičiaus pasaką „Žiogas Zigmas Žalgirio mūšyje“ premjera, numatyta kovo 1 d. 12 val. Režisierė ir inscenizacijos autorė Agnė Sunklodaitė pasakos personažus perkėlė į dekoraciją, vaizduojančią lėlių teatro dirbtuvę, kurioje tarp įvairių teatrinių daiktų ir instrumentų prie varstoto karaliauja teatro meistras, vardu Aloizas Žiogas. Įkvėptas „Žalgirio“ krepšinio komandos pergalių, jis įsijaučia į savo vaizduotės pasaulį, kuriame iš parankinių daiktų sukuria ir išgyvena pasakišką istoriją apie Žalgirio mūšį ir žiogus, kurie neva padėję Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui nugalėti „kryžiokų“ armiją.
KLAIPĖDA. 2014-ieji Lietuvoje paskelbti Teatro metais ir pirmieji į tai sureagavo klaipėdiečiai – surengė pirmąjį miesto teatrų festivalį „Namai“. Kovo 1-23 d. rekonstruojamame Klaipėdos dramos teatre pasirodys 13 miesto teatrų trupių. Žiūrovai išvys daug premjerų – Gliukų teatras parodys režisieriaus Beno Šarkos spektaklį „Ištrauk kamštį“, Klaipėdos universiteto Menų fakulteto studentai - „Sensaciją“, šokio teatras „Padi dapi fish“ – „Baltąją lopšinę“. Klaipėdos jaunimo teatro spektaklis „Sudie, idiotai“ bei Pilies teatro „Žaislinis pistoletas“ taip pat rodyti vos keletą kartų. „Norime, kad šis festivalis taptų tradicija. Šiemet žengiame tik pirmuosius žingsnius ir žiūrime į tai paprastai – svarbu pradėti. Nebijome nesėkmių, bet labai džiaugtumės, jei festivalis taptų tradicija“, – sakė vienas idėjos autorių ir festivalio rengėjų, Klaipėdos dramos teatro kultūros projekto vadovas Tomas Juočys.
Parengė Milda Augulytė
