Tai daugiausia išsilavinę jaunesnio amžiaus didžiųjų Lietuvos miestų gyventojai. Tai ne tik „vartojantys“ įvairius kultūros
produktus, tačiau ir patys aktyviai kuriantys, dalyvaujantys ir savanoriaujantys skirtingose kultūrinėse srityse asmenys.
Vis dėlto panaši visuomenės dalis – 22 proc. šalies gyventojų yra nusivylę ir apatiški kultūrai. Į šią kategoriją daugiausia
patenka vyresnio amžiaus, kaimo gyventojai ir darbininkai. Jie nesijaučia laimingi, neturi intereso įsilieti į kultūrinį gyvenimą
ir juo nesidomi. Leisdami laisvalaikį, užuot apsilankę muziejuje ar kitoje kultūrinėje įstaigoje, jie paprastai renkasi televizorių ar
laikraštį.
Daugiausiai lietuvių, tyrimo duomenimis, yra masinės kultūros vartotojai (36 proc.). Daugiausiai tai vidutinio amžiaus, miestų
gyventojai. Jie mieliau renkasi žiūrėti ar klausyti kultūros renginio ar koncerto įrašo nei patys jame dalyvauti, muziejai ir
kultūros paminklai bei vietovės – juos dominantys objektai: jeigu neaplankomi fiziškai ar virtualiai, tai bent jau su jais
susipažįstama iš laidų per TV ar radiją. Skaitymui vietoj knygos ši kategorija mieliau renkasi žurnalus, jie žiūri daug filmų.
12 proc. šalies kultūros vartotojų yra dar besimokantis jaunimas ar jauni specialistai. Jie neturi kliūčių, ribojančių
dalyvavimą kultūriniame gyvenime, tačiau patys nėra aktyviai jame dalyvaujantys ar savanoriaujantys, o 6 proc. vartotojų - kultūra besidomintys senjorai, kuriems prasta sveikata, didelė kaina ar sudėtingas nuvykimas trukdo įsilieti į kultūrinį gyvenimą.
Kultūrą jie labiau vartoja neišeidami iš namų: klausosi įrašų, žiūri programas apie kultūrą.
Tyrimo metu šių metų sausį iš viso apklausta 1217 15 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų.