T.Vrublevskio skaitykloje eksponuojama dalis Rankraščių ir retų spaudinių skyriaus fonduose saugomų dokumentų – 1794 m. sukilimo liudytojų: rankraštiniai Vilniaus miesto magistrato sesijų, vykusių per T.Kosciuškos sukilimą, protokolai, spausdinti dokumentai, tarp jų – Vilniaus akademijos spaustuvėje išleistas Lietuvos Vyriausiosios tautos tarybos 1794 m. gegužės 15 d. aplinkraštis dėl T.Kosciuškos 1794 m. gegužės 2 d. universalo - vienas iš ankstyviausių politinio pobūdžio tekstų lietuvių kalba, taip pat Vilniaus bazilijonų spaustuvėje atskiromis knygelėmis publikuoti Mykolo Pranciškaus Karpavičiaus – vieno iškiliausių XVIII a. LDK pamokslininkų, Vilniaus universiteto profesoriaus - pamokslai, T.Kosciuškai skirta I Lietuvos pėstininkų pulko leitenanto Fabijono Senkovskio sukurta panegirika ir kt.
Parodą puošia ikonografiniai ir muziejiniai eksponatai: vadų portretai, pinigų banknotai, T.Kosciuškos relikvijos.
1794 m. kovo 12–lapkričio 16 dienomis Abiejų Tautų Respublikoje vyko sukilimas prieš Rusijos ir Prūsijos intervenciją. Pagrindinis sukilėlių siekis buvo atkurti Respubliką su 1772 m. sienomis. Jų ginkluotojų pajėgų vyriausiuoju vadu Krokuvoje kovo 24 d. buvo paskirtas generolas T.Kosciuška.
1794 m. gegužės 7 d. sukilėlių vyriausybės paskelbė, kad visiems Respublikos valstiečiams suteikiama asmens laisvė, tarnaujantys sukilėlių kariuomenėje atleisti nuo lažo, kitiems lažas sumažintas 33-50 proc. Birželio viduryje šio universalo nuostatų buvo laikomasi ir LDK, kur sukilimas sulaukė aktyvios gyventojų paramos: balandžio 24 d. Vilniuje sudaryta Lietuvos tautinė aukščiausioji taryba, kuri Lietuvos sukilėlių ginkluotųjų pajėgų vadu paskyrė karo inžinierių, generolą leitenantą Jokūbą Jasinskį, o gegužės 1 d. Vilniaus rotušėje paskelbta apie miestiečių municipalinės gvardijos organizavimą. Jai vadovauti paskirtas žinomas architektas, Vilniaus universiteto profesorius Laurynas Gucevičius.
Nors sukilimas buvo nuslopintas, jis sužadino tautinę ir pilietinę lietuvių savimonę, pagreitino baudžiavos reformos eigą, paskatino lietuviškosios politinės raštijos raidą. Per sukilimą buvo platinami direktyviniai dokumentai, įvairiomis kalbomis (lenkų, lietuvių, rusų) skelbiami atsišaukimai, Vilniuje leistas Vilniaus tautinis laikraštis informuojantis apie sukilimo eigą.
