Paveldo objektų sąrašas - stipriai per trumpas

Kultūros ministerija siūlo dvarus ir pilis pripažinti valstybinės reikšmės

Daugiau nuotraukų (1)

BNS ir lrytas.lt inf.

Aug 24, 2014, 6:01 PM, atnaujinta Apr 15, 2017, 4:27 AM

Beje, sąraše, be Šv. Jonų bažnyčios, daugiau bažnyčių nėra. Iš sakralinių objektų įrašytas tik Kryžių kalnas.

Kaip nurodo Kultūros ministerija, Lietuvos vyskupų konferencija pageidavo, kad į sąrašą nebūtų įtraukti sakraliniai kultūros paveldo objektai, nuosavybės teise priklausantys Bažnyčiai. Konferencija pageidavo, kad iš sąrašo būtų išbrauktas ir Kryžių kalnas, o Vilniaus Šv. Jonų bažnyčia nebūtų įrašyta, bet į šį pageidavimą neatsižvelgta. Mat šie objektai nuosavybės teise priklauso valstybei.

Dabar minėtame sąraše tėra 17 objektų. Tai Vilniaus Žemutinės ir Aukštutinės pilių liekanos, Kauno pilies liekanos, Medininkų pilis, Užutrakio dvaro sodyba, istorinė Prezidentūra Kaune, Ministrų kabineto pastatas Kaune, Signatarų namai Vilniuje, Kauno meno mokyklos statinių kompleksas, Karininkų ramovė Kaune, Kauno valstybinis muzikinis teatras, Chaimo Frenkelio vila Šiauliuose, vadinamie KGB rūmai Vilniuje ir Lietuvos banko pastatas Kaune.

Jeigu Vyriausybė patvirtins naują Kultūros ministerijos parengtą sąrašą, jame būtų 49 objektai.

„Šis sąrašas – tai tarsi mūsų prioritetų prioritetas, tarsi mūsų paveldo aukso fondas, mūsų perlai. Prieš kelerius metus diskutuota, kad jame galėtų būti maždaug 100 Lietuvos iškiliausių architektūrinių, istorinių kompleksų, objektų, kuriems būtų tas statusas suteiktas“, – BNS sakė Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė.

Anot vieno iš Vyriausybės nutarimo projekto rengėjų Kultūros ministerijos Saugomų teritorijų ir paveldo apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto Mindaugo Žolyno, šiame sąraše privalėtų būti visi išskirtinę kultūrinę vertę turintys kultūros paminklai.

„Lietuvoje yra daug kultūros paminklų ir kultūros paveldo objektų. Anksčiau tame sąraše buvo atsidūrę 17 objektų, jie neatspindėjo situacijos. Tas sąrašas toliau plečiamas, traukiami vertingiausi dvarai ir kiti kultūros paminklai“, – BNS teigė specialistas.

Jis pabrėžė, kad ir dabar siūlomas sąrašas nėra baigtinis, ateityje jis vėl galės būti pildomas.

M.Žolyno tvirtinimu, visi į valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą įtraukti statiniai, pagal įstatymą, privalo būti prieinami visuomenei. Kadangi į jį siūloma įtraukti ir privačius dvarus, ketinama užtikrinti valstybės paramą jiems tvarkyti.

„Valstybė turi padėti šeimininkui užtikrinti tą prieinamumą“, – sakė Kultūros ministerijos atstovas.

Vyriausybei priėmus Privačios nuosavybės prieinamų visuomenei lankyti kultūros paminklų, įrašytų į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą, tvarkybos finansavimo ir tvarkomųjų paveldosaugos darbų išlaidų kompensavimo tvarką, atsiras juridinis pagrindas šių kultūros paminklų valdytojams pretenduoti į finansinę valstybės paramą.

Anot D.Varnaitės, svarstoma galimybė, kad sąraše esantiems objektams, skirstant Europos Sąjungos finansinę paramą, būtų pridėta po pora balų.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: kokios tikėtinos klimato staigmenos Lietuvoje?