Beje, sąraše, be Šv. Jonų bažnyčios, daugiau bažnyčių
nėra. Iš sakralinių objektų įrašytas tik Kryžių kalnas.
Kaip nurodo Kultūros ministerija, Lietuvos vyskupų konferencija
pageidavo, kad į sąrašą nebūtų įtraukti sakraliniai kultūros
paveldo objektai, nuosavybės teise priklausantys Bažnyčiai.
Konferencija pageidavo, kad iš sąrašo būtų išbrauktas ir
Kryžių kalnas, o Vilniaus Šv. Jonų bažnyčia nebūtų įrašyta,
bet į šį pageidavimą neatsižvelgta. Mat šie objektai nuosavybės
teise priklauso valstybei.
Dabar minėtame sąraše tėra 17 objektų. Tai Vilniaus
Žemutinės ir Aukštutinės pilių liekanos, Kauno pilies liekanos,
Medininkų pilis, Užutrakio dvaro sodyba, istorinė Prezidentūra
Kaune, Ministrų kabineto pastatas Kaune, Signatarų namai Vilniuje,
Kauno meno mokyklos statinių kompleksas, Karininkų ramovė Kaune,
Kauno valstybinis muzikinis teatras, Chaimo Frenkelio vila
Šiauliuose, vadinamie KGB rūmai Vilniuje ir Lietuvos banko pastatas
Kaune.
Jeigu Vyriausybė patvirtins naują Kultūros ministerijos
parengtą sąrašą, jame būtų 49 objektai.
„Šis sąrašas – tai tarsi mūsų prioritetų prioritetas,
tarsi mūsų paveldo aukso fondas, mūsų perlai. Prieš kelerius
metus diskutuota, kad jame galėtų būti maždaug 100 Lietuvos
iškiliausių architektūrinių, istorinių kompleksų, objektų,
kuriems būtų tas statusas suteiktas“, – BNS sakė Kultūros
paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė.
Anot vieno iš Vyriausybės nutarimo projekto rengėjų Kultūros
ministerijos Saugomų teritorijų ir paveldo apsaugos skyriaus
vyriausiojo specialisto Mindaugo Žolyno, šiame sąraše privalėtų
būti visi išskirtinę kultūrinę vertę turintys kultūros
paminklai.
„Lietuvoje yra daug kultūros paminklų ir kultūros paveldo
objektų. Anksčiau tame sąraše buvo atsidūrę 17 objektų, jie
neatspindėjo situacijos. Tas sąrašas toliau plečiamas, traukiami
vertingiausi dvarai ir kiti kultūros paminklai“, – BNS teigė
specialistas.
Jis pabrėžė, kad ir dabar siūlomas sąrašas nėra baigtinis,
ateityje jis vėl galės būti pildomas.
M.Žolyno tvirtinimu, visi į valstybinės reikšmės istorijos,
archeologijos ir kultūros objektų sąrašą įtraukti statiniai,
pagal įstatymą, privalo būti prieinami visuomenei. Kadangi į jį
siūloma įtraukti ir privačius dvarus, ketinama užtikrinti
valstybės paramą jiems tvarkyti.
„Valstybė turi padėti šeimininkui užtikrinti tą
prieinamumą“, – sakė Kultūros ministerijos atstovas.
Vyriausybei priėmus Privačios nuosavybės prieinamų visuomenei
lankyti kultūros paminklų, įrašytų į Valstybinės reikšmės
istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą, tvarkybos
finansavimo ir tvarkomųjų paveldosaugos darbų išlaidų
kompensavimo tvarką, atsiras juridinis pagrindas šių kultūros
paminklų valdytojams pretenduoti į finansinę valstybės paramą.
Anot D.Varnaitės, svarstoma galimybė, kad sąraše esantiems
objektams, skirstant Europos Sąjungos finansinę paramą, būtų
pridėta po pora balų.
