Kažin ar kas bandytų paneigti, jog greičiausiai ir maloniausiai darganotas rudens-žiemos vakaras prabėga ne spoksant į kokį nors ekraną, o įsitaisius fotelyje su knyga ant kelių.
O šie peraugę inkilėliai (panašus pasak socialinio tinklo draugų pastebėtas ir Justiniškėse) kaip tik ir skirti knygoms. Tiksliau, perskaitytoms knygoms, kurias gaila išmesti į specialiai popieriui skirtą konteinerį, nors knygų lentynoje joms vietos seniai nebėra.
Visos inkilėlio naudojimo taisyklės surašytos ant vieno jo šono:
„Ši mažoji bibliotekėlė yra antrieji namai Jūsų perskaitytoms knygoms, kurias gaila išmesti. Juk visi tokių knygų turime. Tad šiame namelyje gali glaustis tol, kol vėl atras naują skaitytoją.
Gal tai esi tu?
Drąsiai imk namo ir skaityk tave sudominusią knygą arba atnešk čia savąją kitiems skaitytojams.
Dalinkimės, kad taptume turtingesni :) “.
Taigi, knygas inkilėlyje gali palikti kiekvienas. Kaip ir pasiimti ką nors iš jo, nemokėdamas už tai nė cento. Ir profesorius, ir benamis. Norisi tikėtis, kad inkilėliai netaps menkaverčių knygų šiukšlynu, o bus viena tų vietų, kur verta užsukti pakeliui į namus.
