Aukščiausią ministerijos apdovanojimą P.Skirmantas pelnė už
Lietuvos kultūrai įžiebtas idėjas ir iniciatyvas, įkvepiančias
bendruomenę pažangiai veiklai, už asmeninę poziciją ir
atsakomybę, kuriant kultūrinę ir dvasinę aplinką.
Į Lietuvos baleto sceną P.Skirmantas atėjo 1974 metais, baigęs
M. K. Čiurlionio menų mokyklos choreografijos skyrių. Dvejus metus
šoko baleto trupės kordebalete, 1976–1977 metais su Loreta
Bartusevičiūte stažavosi Leningrado (dabar Sankt Peterburgas)
Mažajame (dabar Michailo) teatre pas pedagogą Nikolajų Morozovą.
Tuomet ir paruošė pirmąjį solo vaidmenį – Albertą A.Adamo
balete „Žizel“. Tai buvo rimta, ryški P.Skirmanto paraiška
ilgai solisto karjerai baleto scenoje.
P.Skirmantas sukūrė pagrindinius vaidmenis klasikiniuose
baletuose Piotro Čaikovskio „Gulbių ežeras“, „Spragtukas“,
„Miegančioji gražuolė“, A.Adamo „Žizel“, Leo Delibes‘o
„Kopelijoje“, Ludwigo( Liudvigo) Minkaus „Don Kichote“,
Hermano Liovenskioldo „Silfidėje“, Aleksandro Glazunovo
„Raimondoje“ ir kt.
1994 metais P.Skirmantas įkūrė labdaros fondą „Dance“,
kurio organizuojamų renginių lėšos skiriamos gabiems, jauniems
baleto šokėjams remti finansiškai, neužmirštant ir
veteranų.
Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje jis dėsto
klasikinį ir duetinį šokį, kuria choreografiją įvairiems
moksleivių pasirodymams teatre.
Nuo 2001 metų P.Skirmantas yra
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Šokio ir judesio katedros
dėstytojas, docentas (klasikinis ir duetinis šokis).
2005 metais jis apdovanotas „Auksiniu scenos kryžiumi“, 2011
metais – Baltijos Asamblėjos medaliu.