Lietuvos muzikų sąjungos rengiamas Didysis muzikų paradas, kasmet sutelkiantis į būrį įvairiausių žanrų ir stilių atlikėjus, daug metų vyko Filharmonijoje ir trukdavo vos ne pusę paros. Dabar jau treti metai jis transliuojamas iš televizijos studijos, praturtinamas iš anksto paruoštais reportažais, pokalbiais, archyvine medžiaga – išnaudojamos televizijos teikiamos galimybes.
Šiemet Didžiajam muzikos paradui sumanyta suteikti naują paantraštę - teatrališkumas muzikoje. Jis pristatys 22 kamerinius ansamblius, kurie pasirodys netikėtu amplua bei žiūrovams pristatys teatralizuotus muzikinius numerius.
Pradžioje minėti siužetai – iš muzikinio ciklo „Tarp natų“ programos, parengtos Lietuvos muzikų sąjungos Biršono vasaros muzikos akademijoje. Birštoniečiai pirmieji rugpjūčio pradžioje išvydo mūsų koncertinėje praktikoje visiškai naują formą – teatralizuotus koncertus su dekoracijomis, apšvietimu, vaizdo projekcijomis, kostiumais, grimu, choreografiniais intarpais.
Dabar jų ištraukas pamatys Didžiojo muzikų parado dalyviai. Tačiau ne tik programos „Tarp natų“, bet ir kitų dalyvių pasirodymai bus įvilti į teatralizuotą rūbą. Jį kuria režisierė ir choreografė Simona Marija Šimulynaitė. Jos laukia tikrai nemenka užduotis – vizualizuoti visų 22 parado dalyvių pasirodymus, kitaip tariant, sukurti 22 mini spektaklius.
Kaip kilo projekto „Tarp natų“ ir teatralizuoto Muzikų parado idėja? Šito klausiu jos autorės Lietuvos muzikų sąjungos prezidentės kompozitorės Audronės Žigaitytės-Nekrošienės.
„Per daugelį metų lankantis koncertuose man pradėjo pabosti kai kurie dalykai. Pavyzdžiui, eidami į sceną žmonės labai neįdomiai, neišradingai rengiasi. Pamatęs pavienius atvejus, kaip Mūzą Rubackytę arba „Kronos“ kvartetą iš JAV, supranti, kad gali būti kitaip. Mintis, kad gali būti kitaip, visą laiką vedė į tą pusę, skatino galvoti, kad ne visą laiką turi būti juoda ir balta apranga.
Antra, važinėdama po mokyklas ir stebėdama ten rengiamus koncertus, muzikos pamokas, pamačiau, kad grynas skambėjimas nebepajėgus išlaikyti šiandieninio vaiko, paauglio dėmesio. Jam tai visiškai nebeįdomu, nes jis pripratęs prie judėjimo, mirgėjimo, jam turi būti penki šeši sluoksniai kokio nors vyksmo, kad tam tikrą laiką galėtų išsėdėti.
O ir suaugusiųjų dėmesį lengviau išlaikyti, kai scenoje yra kai kas daugiau, ne tik gryna muzika. Tuo įsitikinau stebėdama publikos reakciją į violončelininko Davido Geringo programą „Bach Plus“, kurioje jo atliekamą muziką papildė profesionalus baleto šokis.
Tarpdiscipliniškumas – šiuolaikinių menų, tarp jų ir muzikos, judėjimo kryptis. Todėl pernai pirmą kartą pateikėme projektą „Kostiumuotas koncertas“ Kultūros rėmimo fondui. Finansavimo negavome, bet idėjos nelaidojome. Atsirado, kas ja susidomėjo, todėl Lietuvos muzikų sąjungoje paskelbėme idėjų konkursą, įdomiausias atrinkome ir štai turime pirmuosius vaisius. Žinoma, tai, ką galėjome teatralizuoti, dar nulinė pakopa, viskas padaryta minimaliausiomis priemonėmis. Bet vis tiek kviečiame į Didįjį muzikų paradą klausytis matant, pasitelkti asociatyvinį mąstymą, fantaziją ir muzika prabils dar raiškiau.“
Trečiadienį filmuojamas Didysis muzikų paradas per LRT Kultūros kanalą bus rodomas šeštadienį ir kartu su parengtais reportažais truks net 5 valandas. Iš viso koncerte pasirodys daugiau kaip šimtas muzikų.
Renginyje bus paskelbti ir tradicinių Auksinių diskų laureatai. Šiemet jais tapo dainininkas Vaclovas Daunoras, vargonininkas Leopoldas Digrys, perkusininkas Pavelas Giunteris ir Klaipėdos kamerinis orkestras.
„Šiemetiniai laureatai atitinka mūsų sąjungos prerogatyvas, kad yra daug talentingų įvairaus amžiaus atlikėjų ir visi yra verti būti pagerbti“, - teigia A. Žigaitytė-Nekrošienė.
Auksiniai diskai pradėti teikti 2001-aisiais. Juos yra gavę solistai Violeta Urmana, Vladimira Prudnikovas, Vytautas Juozapaitis, pianistai Mūza Rubackytė, Petras Geniušas, chorai „Brevis“ ir „Jauna muzika“, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kvartetas bei daugelis kitų. Kasmet išleidžiama ir laureatų atliekamų kūrinių kompaktinė plokštelė.
Lietuvos muzikų sąjunga galvoja dar apie platesnes erdves ir viliasi, kad kitąmet Didysis muzikos paradas peraugs į Didžiąją muzikos mugę, kurioje dalyvaus ir muzikos vadybininkų iš užsienio.
