37-erių žydų violončelininką G.Lipkindą būtų galima pavadinti antruoju Glennu Guldu. Anksti išgarsėjęs kaip vunderkindas (debiutavo aštuonerių, jau kaip garsenybė išvyko iš Izraelio aštuoniolikos, laimėjo daugelį prestižinių konkursų, koncertavo su garsiais orkestrais) būdamas 25-erių jis nutarė pristabdyti savo sceninius pasirodymus.
Atlikėjas trejus metus studijavo muziką, naujai peržvelgė atliekamą repertuarą ir užsidaręs savo paties įkurtoje įrašų studijoje, išleido du albumus (2006 m.). Netrukus jis įkūrė Lipkindo kvartetą, su kuriuo pradėjo aktyviai koncertuoti.
Pasirodymai su Gidonu Kremeriu, Jurijumi Bašmetu, Pinchu Zukermanu, o karjeros pradžioje – su Yehudi Menuhinu, yra iškalbingi G. Lipkindo biografijos faktai, kaip ir koncertai su Izraelio filharmonijos, Miuncheno filharmonijos, Baltimorės simfoniniu ir daugybe kitų orkestru. Tačiau kiekvienas jo veiklos aspektas šiandien yra neatsiejamas nuo „didžiojo plano“ – įrašyti tą muzikos repertuarą, kurį G. Lipkindas laiko vertingiausiu ir įdomiausiu.
G. Lipkindo griežiamas Ph. Glasso kūrinys „Naqoyqatsi“ parašytas 2012 metais. Ph. Glassas jį sukūrė pagal savo garso takelį žymiajam Godfrey Reggio filmui „Naqoyqatsi: Life as War“ („Gyvenimas kaip karas“, 2002). Prieš dvylika metų sukurto filmo garso takelį su Ph. Glasso muzika anuomet įrašė legendinis Yo-Yo Ma.
Ph. Glasso kūrinys užims visą antrąją koncerto dalį, o pirmojoje publikos laukia dar du išskirtiniai įvykiai – vieno žymiausių dabarties JAV kompozitorių Michaelo Gordono naujausias kūrinys orkestrui „Pekino harmonija“ ir iškiliausio šių laikų lietuvių kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus kūrinio simfoniniam orkestrui „Epitafija Orleano Mergelei“ pasaulinė premjera.
Kaip ir Ph. Glasso Koncertas violončelei „Naqoyqatsi“, B. Kutavičiaus „Epitafija Orleano Mergelei“ sukurta pagal filmo garso takelį. 2009 m. Kutavičius gavo kvietimą sukurti muziką nebyliajam 1928 m. Carlo Theodoro Dreyerio filmui „Žanos d’Ark aistra“, kuris buvo rodomas festivalyje „Scanorama“.
„Aš nesistengiau akompanuoti vaizdui. Siekiau perteikti bendrą filmo nuotaiką. Emociškai jis labai sugestyvus ir įkvepiantis“, – kalbėjo apie Šv. Kristoforo kamerinio orkestro atliktą kompoziciją B.Kutavičius. 2014 m. vasarą pagal šią muziką kino filmui buvo parengta 20 min. trukmės koncertinė versija simfoniniam orkestrui „Epitafija Orleano Mergelei“.
Tuo tarpu M. Gordono „Pekino harmonija“ buvo įkvėpta Kinijos sostinės garsų ir architektūros. „Gyvenu dideliame mieste – Niujorke, tačiau apsilankęs Pekine supratau, kas iš tiesų yra didelis miestas. Kiekvienas miestas skleidžia savitą skambesį. Įprasta manyti, kad jį sudaro triukšmas, tačiau juk miestuose rasime ir susikaupimui pritaikytų erdvių. Pekine mane sužavėjo Dangaus šventykloje esanti Aido siena ir nuo jos į visas puses sklindantis balsų aidas. Aido ir atgarsių efektai atlieka didelį vaidmenį ir kompozicijoje „Pekino harmonija“, – pasakojo M. Gordonas.
Spalvingą amerikietiškai lietuvišką programą diriguos pripažintas latvių dirigentas Andris Veismanis.
