Garsus trimito virtuozas Marco Blaauw yra lietuviams puikiai pažįstamo Marcuso Stockhauseno mokinys. Žymiausi dabarties kompozitoriai rašo jam naujus kūrinius ir kviečia bendradarbiauti įvairiuose projektuose. „Kodėl trimitas?“ – retoriškai klausia M. Blaauw. – „Visada mintyse turėjau trubadūro įvaizdį, skleidžiantį naujienas per muziką. Būtent tai ir norėjau daryti – su savo trimitu. Prieš save nuolat matau tikslą tobulinti instrumentą, jo grojimo techniką, įkvėpti naują repertuarą.“
Trimitininkas yra įrašęs 6 solinius albumus, kompaktinė plokštelė „Angels“ buvo apdovanota Vokietijos plokštelių kritikų prizu. M.Blaauw yra dvigubo trimito kūrėjas, kviečiamas skaityti paskaitas K. Stockhauseno vardu pavadintuose kursuose Kiurtene, Liucernos universiteto muzikos kolegijoje, Japonijoje, Kanadoje, Izraelyje, Šveicarijoje.
Vilniuje M.Blaauw atliks specialiai jam žymios lenkų kompozitorės H.Kulenty sukurtą Koncertą trimitui ir orkestrui, kurio premjerą solistas 2002 m. grojo festivalyje „Varšuvos ruduo“. 2003 m. šis kūrinys buvo apdovanotas UNESCO tarptautinės muzikos tarybos Mozarto medaliu bei laimėjo pirmąją vietą 50-ojoje Tarptautinėje kompozitorių tribūnoje, kurią rengia Europos transliuotojų sąjunga (EBU).
Lapkričio 8 d. koncertą pradės vieno įdomiausių dabarties muzikinio teatro kūrėjų Heinerio Goebbelso simfoninis kūrinys „Aus einem Tagebuch. Kurze Eintragungen fur Orchester“ („Iš dienoraščio: trumpos pastabos orkestrui“, 2003). Kompozitorius sakė: „Niekada nerašiau dienoraščio, neturiu tam kantrybės. Tačiau visada domėjausi tokio pobūdžio tekstais, įkvėpusiais mane kurti muzikinius teatrus ir garso spektaklius. Dvi priežastys, paskatinusios imtis šio kūrinio: pirma, kompozicijos forma, iš pažiūros, prieštaraujanti didelės orkestrinės pjesės žanrui ir, antra, asmeninių įrašų lakoniškumas bei drąsa.“
Teatro temą šiame koncerte išryškins Martyno Bialobžeskio kūrinio „Sapnas pagal Viljamą“ sopranui, aktoriui ir orkestrui (2014) pasaulinė premjera, kurią atliekant dalyvaus žinomas aktorius Andrius Bialobžeskis ir sopranas Viktorija Miškūnaitė. Pasak autoriaus: „Nemarusis dėdė Viljamas (Shkespere‘as) nelankė manęs sapne, bet kažkuriuo metu, kurdamas šį opusą, pasukau būtent jo link, taip sujungdamas muziką su teatru. Pastarojo čia gal ir nėra labai daug, tačiau aktoriaus-skaitovo atsiradimas partitūroje tapo netgi ankstesniu įvykiu, nei dėdės Viljamo tekstų iš „Audros“ ir „Hamleto“ pasirinkimas. Sopranas, atliekantis Hamleto monologą, man pasirodė gan įdomus, bet lyg ir logiškas posūkis – juk turbūt moterys, kaip ir vyrai, nemažai mąsto apie gyvenimo prasmę. Tai sapnas, bet ne košmaras“, – savo kūrinio idėją apibendrino M.Bialobžeskis.
Ketvirtasis intriguojantis koncerto opusas – garsaus slovėnų kilmės prancūzų kompozitoriaus Vinko Globokaro kūrinys orkestrui be dirigento „Les chemins de la liberté“ („Keliai į laisvę“), kurio pavadinimas yra tiesioginė nuoroda į prancūzų filosofo ir rašytojo Jean-Paulio Sartre’o novelių rinkinį tuo pačiu pavadinimu. V.Globokaro kūrinys iškels tikrą iššūkį Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui. Mat pagal kompozitoriaus sumanymą kolektyvui teks kūrinį atlikti vienam, be koncerto programą parengusio dirigento Roberto Šerveniko.
Baigiamasis festivalio „Gaida“ simfoninės muzikos koncertas – lapkričio 8 d. 19 val. Nacionalinėje filharmonijoje.
