Lapkričio 22 d. 12 val. spektaklyje šeimai „Tarmių stalas“ („Apie ožką, karalių, Bezduką ir griūvantį dangų“) aktoriai Saulius Čėpla, Saulė Degutytė, Jurgita Orlovaitė ir Edita Zizaitė keturiomis tarmėmis seks pasakas su muzikiniais intarpais ir animuos senus lietuviško kaimo buities daiktus bei liaudies menininko Vlado Šiekštelės (1892–1978) drožinius. Spektaklyje naudojamoms skulptūroms mažiausiai 40 metų...
Spektaklio režisierė ir scenografė – Saulė Degutytė, kostiumų dailininkė – Ligita Skukauskaitė, kompozitorė – Snieguolė Dikčiūtė. Pasakas į dzūkų ir žemaičių tarmes vertė Violeta Šoblinskaitė-Aleksa.
Teatrologas Vilmantas Juškėnas apie „Tarmių stalą“ rašė: „Trys moterys ir vyras – bevardžiai veikėjai – pasikeisdami seka pasakas. Apie ožką melagę, apgavusią savo šeimininką, apie miško žvėrelių paranoją dėl neva griūvančio dangaus, apie kvailelius brolelius, siekiančius dovanomis užkariauti karalaitės širdį... Kad pasakos atgytų ne tik žiūrovų vaizduotėje, bet ir akyse, išnaudojamas kiekvienas scenoje esantis daiktas – puodynė, grėblys, vandens malūnėlis, medinės žmogelių galvelės, klumpės. Be to, spektaklis prisodrintas čia pat, scenoje, atlikėjų kuriamos ritminės akustikos, suteikiančios unikalų garsinį foną animuojamų daiktų pasauliui. Šiuo spektakliu Stalo teatras dar kartą įrodo, koks teatrališkas gali būti paprasčiausių daiktų pasaulis. Tereikia trupučio fantazijos ir meninės drąsos.“
Lapkričio 23 d. 12 val. bus parodytas muzikinis etnologinis veiksmas „Gandro dovana“, poetiškas spektaklis be teksto. Jį kūrė režisierius ir dailininkas Algirdas Mikutis, režisierė, dailininkė ir aktorė S.Degutytė, aktorius Darius Rakauskas, kompozitorė S.Dikčiūtė, instrumentininkas Valdas Narkevičius. Vaidins aktoriai S.Degutytė ir S.Čėpla.
Spektaklio idėja remiasi „gyvybės medžio“ simboliu, kuris senovės lietuviams atspindėjo universalią pasaulio koncepciją: gyvybės medis auga vidury pasaulio, jo šakos apima visą pasaulį, viršūnė remiasi į dangų. Paukščiai – tarpininkai tarp dangaus ir žemės. Gandras buvo laikomas šventu paukščiu, nešančiu žmonėms laimę.
Daiktų teatro priemonėmis Jis ir Ji (Tėtis ir Mama arba Dievas ir Deivė) kuria pasaulį pagal „gyvybės medžio“ modelį: požemio gyventojus, gyvūnus ir žmones, paukščius, saulę ir mėnulį... Ir laukia atskrendančio gandro...
