Vien Kauno turizmo informacijos ir konferencijų biuro skyriuose iš maždaug 100 tūkst. pernai apsilankiusių žmonių 54 proc. sudarė lietuviai, o užsieniečiai – 46 proc.
Todėl miesto įžymybes, įdomybes ir pramogas gidai pristato ne tik anglų, prancūzų, rusų, lenkų, vokiečių, japonų, ispanų, norvegų bei kitomis užsienio kalbomis. Vesti įvairias ekskursijas po Kauną, jo apylinkes dažnai tenka ir gimtąja kalba.
Gidų pasakojimų klausosi ne vien iš visos Lietuvos vežami moksleiviai ir rajonų bendruomenių smalsuoliai, kurie dar visai neseniai sudarė didžiąją vietinių turistų dalį. Savo miestu aktyviai domėtis pradėjo ir įvairaus amžiaus kauniečiai.
„Pastaruoju metu kauniečiai tarsi prabudo ir kitomis akimis pažvelgė į miestą. Tokio susidomėjimo Kaune rengiamomis ekskursijomis, edukacinėmis programomis, pramogomis ant žemės, ore bei vandenyje anksčiau tikrai nebuvo“, – tikino trečią dešimtmetį gide dirbanti kaunietė Dalia Leonavičienė.
– Kokios vietos turizmo paslaugos labiausiai domina kauniečius ir svečius iš kitų Lietuvos miestų? – „Laikinoji sostinė“ paklausė D.Leonavičienės.
– Paklausa priklauso nuo sezoniškumo, žmonių amžiaus, pomėgių, progos. Tačiau savaitgaliais, per šventadienius ir atostogas vis daugiau kauniečių atsisako murksoti namuose, todėl ieško, ką naujo būtų galima pažinti, išmėginti, patirti.
Ypač keičiasi gimtadienių, kitų šeimos progų, įmonių vakarėlių šventimo tradicijos. Net vėsiuoju sezonu žmonės trokšta ištrūkti iš namų, kavinių, biurų ir mielai su artimaisiais, bičiuliais ar kolegomis žvalgosi po Kauno senamiesčio požemius, Raudonųjų žibintų kvartalu vadinamą Nemuno gatvę, miesto panoramas, laiptus, mokosi gaminti šokoladą, kepti duoną, ragauja pagal senuosius lietuviškus receptus verdamą alų, susipažįsta su Pažaislio bei kitų vienuolynų gyvenimu.
– Pažintinės ekskursijos po Laisvės alėją, senamiestį, Žaliakalnį vis dar populiarios?
– Ekskursijomis autobusu atviru stogu, kurios Kaune pradėtos rengti prieš porą metų, žmonės domisi jau dabar, nors jos vyksta tik šiltuoju metų laiku.
Ši pramoga labai mėgstama ir lietuvių, ir užsieniečių turistų.
Pažintinės ekskursijos pėsčiomis po miestą pastaruoju metu smarkiai pasikeitė. Klausyti sausų istorinių faktų su datomis apie Kauno įsikūrimą, architektūrą, paminklus nori retas, nes tai kelia nuobodulį.
Todėl gidai priversti pasitelkti išmonę ir išradingumą. Turistai nori „perliukų“ – intriguojančių ir paslaptingų istorijų, įdomių faktų, jiems patinka diskutuoti, žinias pasitikrinti nuotaikingose viktorinose.
Žmonėms smalsu, kodėl Vytauto Didžiojo tiltas laikomas ilgiausiu pasaulyje, kieno šmėklos vaidenasi Kauno pilyje ir kituose senamiesčio požemiuose, koks meilės gėrimu vadinamo „liubčiko“ receptas, kur Kaune buvo įkurtos pagonių alkavietės, kurioje vietoje prancūzų karvedžio Napoleono žirgą pabaidė stryktelėjęs kiškis.
Žinoma, yra pavienių smalsuolių ir grupių, besidominčių Kauno tarpukario pastatais, jų detalių išskirtinumu. Įprastai tai būna labiau prasilavinę kauniečiai ar miesto svečiai, kurie žino ir vertina to meto architektūros stilius, siūlo šį turtą saugoti.
– Kokių naujų pramogų turistams Kaunas pasiūlys ateinantį sezoną?
– Parengtos kelios naujos ekskursijos. Viena jų – „Kaunas – baltų tikėjimo ir krikščionybės kryžkelėje“. Jos metu pasakojama, kokie gamtos reiškiniai ir dangaus kūnai seniesiems baltams turėjo didžiausios reikšmės. Kita – „Pažintis su medžiais drūtuoliais“. Joje bus galima pamatyti storiausius, seniausius, aukščiausius ir kitus įdomiai išvešėjusius Kauno medžius.
Be to, turistų lauks gerokai daugiau pramogų vandenyje ir ekskursijų laivais. Iš Kauno vandeniu bus galima dažniau pasiekti Birštoną, Rumšiškes, Kruonį, Kulautuvą, Raudondvarį. Mieste Nemunu ir Nerimi reguliariai plaukios laivai. Tačiau kelionių laivu į Nidą neturėsime.
– Tikėkimės, kad tradiciškai nuo balandžio į Kauną plūstels ir užsieniečių. Kokių šalių turistai lankosi Kaune? Kas mūsų mieste juos domina?
– Praėjusiais metais daugiausia užsienio turistų atvyko iš Rusijos. Toks rodiklis užfiksuotas pirmą kartą. Iki šiol daugybę metų daugiausia turistų į Kauną atvykdavo iš Vokietijos.
Pernai smarkiai sumažėjo turistų iš Suomijos, šiek tiek mažiau lankėsi svečių iš Didžiosios Britanijos, Latvijos, Lenkijos, tačiau padaugėjo prancūzų, ispanų ir italų.
Dažną Kauną lankantį turistą iš užsienio domina viskas, kas susiję su jo šalies ar tautos palikimu mieste. Todėl prancūzams įdomūs Kauno ryšiai su Prancūzija, šios šalies kultūra. Jie stengiasi aplankyti kiekvieną vietą, kur teigiama, kad lankėsi Napoleonas.
Žydai lankosi Vilijampolėje, kur buvo getas, sinagogose ir IX forto muziejuje. Japonus domina Chiunės Sugiharos namai, rusus – fortai, Laisvės alėja, soboras.
Ispanai ieško visko, kas susiję su krepšiniu. Juos vilioja ir senutėlė Sporto halė, ir nauja „Žalgirio“ arena.
Nepaisant šalies, iš kurios atvyko, meno žinovai domisi Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūryba, gurmanai – lietuviška virtuve, trokštančius ekstremalių pramogų vilioja kartodromų trasos, skrydžiai oro balionu, lėktuvu, šuoliai parašiutu.
– Ko turistams labiausiai trūksta Kaune?
– Dažniausiai tenka girdėti apie dar neišplėtotą dviračių takų sistemą. Miesto svečiai stebisi dviračių eismu pėsčiųjų zonoje – Laisvės alėjoje.
Tačiau didžiausia bėda ne tai, kad turistai Kaune ko nors pasigenda, o kad Kaunui labai trūksta turistų. Tai, kad į Kauną skraido pigių skrydžių lėktuvai, dar nieko nereiškia. Dažniausiai jais naudojasi į kitas šalis ilsėtis ar keliauti vykstantys lietuviai. Suprantama, kad užsieniečiai masiškai neplūs į miestą ar šalį, apie kurią mažai ar beveik nieko negirdėję.
Norint pritraukti turistų, Kauną reikia nuolat ir plačiai garsinti užsienyje. Aišku, tam turi būti skirta lėšų ir parengta strategija.