V.Rasputinas mirė šeštadienį, savo 78-ojo gimtadienio
išvakarėse, Maskvoje. Atsisveikinti su rašytoju, kuris buvo
pašarvotas Maskvos Kristaus Išganytojo katedroje, atėjo šimtai
rusų, tarp jų prezidentas Vladimiras Putinas.
1937 metų kovo 15 dieną Irkutsko srities Ust–Udo kaime (jis
dingo po vandeniu pastačius Bratsko hidroelektrinę) gimęs
rašytojas buvo vienas iškiliausių septintojo ir aštuntojo
dešimtmečio literatūrinio judėjimo, vadinamosios kaimo prozos,
vaizdavusios sunkią ruso valstiečio dalią, narių.
V.Rasputinas išgarsėjo 1967 metais, kai Krasnojarske buvo
paskelbta jo apysaka „Pinigai Marijai“ (Dengi dla Mariji).
1974 metais dienos šviesą išvydo jo apysaka „Gyvenk ir
neužmiršk“ (Živi ir pomni), o 1976 m. – „Atsisveikinimas su
Matiora“ (Proščanije c Matioroi).
1981 metais išspausdinami nauji rašytojo apsakymai:
„Nataša“, „Ką perduoti varnai?“ (Čto peredat vorone),
„Amžių gyvenk – amžių mylėk“ (Vek živi – vek liubi), o
1985 metais – apysaka „Gaisras“ (Požar).
V.Rasputino literatūrinio palikimo svarbą ir valdžios
prielankumą jo kūrybai atspindi faktas, kad rašytojas buvo
pašarvotas pagrindinėje šalies šventovėje – pačiame Maskvos
centre esančioje Kristaus Išganytojo katedroje. Atsisveikinimo su
rašytoju ceremonija truko dešimt valandų, o gedulingas mišias
celebravo Maskvos ir visos Rusijos patriarchas.
Amžinojo poilsio V.Rasputinas atguls ketvirtadienį savo
gimtojoje žemėje – Irkutske – šalimais žmonos ir dukters kapų.
V.Rasputinas viešai ragino pasiųsti už grotų merginų pankroko
grupės „Pussy Riot“ nares, kurios Kristaus Išganytojo katedroje
2012 metų vasarį atliko protesto prieš V.Putiną dainą. Jis taip
pat viešai pritarė pernai Rusijos įvykdytai Krymo aneksijai.