Keli šimtai žmonių, daugiausia lietuvių ir vokiečių,
pasirašė internete išplatintą peticiją, kuria Greifsvaldo
universitetas raginamas atsisakyti planų reorganizuoti Filosofijos
fakultetą praktiškai atsisakant daugiau nei du dešimtmečius čia
vykdytų baltistikos studijų.
Jie ragina „ne restruktūrizuoti“, o „skatinti ir išlaikyti
įvairiapusį mokymą ir mokslinius tyrimus“.
„Tai vienintelė Vokietijoje likusi vieta, kur galima studijuoti
baltistiką“, – teigia peticijos autoriai.
Tarp pasirašiusiųjų peticiją – Lietuvos, Vokietijos bei kitų
šalių akademinės bendruomenės, žiniasklaidos atstovai, politikai.
Kaip BNS sakė Greifsvaldo universiteto Baltistikos instituto
lietuvių kalbos lektorė Džordana Graicevičiūtė, sprendimą
universiteto vadovybė turėtų priimti iki birželio pabaigos.
„Tai tarsi mažytė mūsų šalies ambasada, tačiau daranti
didelį darbą. Mums, lietuviams, tokio instituto uždarymas, būtų
didelis praradimas. Šiuo metu čia galima studijuoti baltistikos
bakalaurą ir magistrą, rašyti disertaciją, lankyti lietuvių ir
latvių kalbos kursus, vyksta moksliniai projektai, bendradarbiaujama
su Lietuva ir jos universitetais. Tačiau koją kaip visada kiša
pinigai ir, deja, universitetas nori taupyti, mūsų, baltistų
sąskaita“, – tvirtina Dž.Graicevičiūtė.
Anot jos, Baltijos regiono tyrimai buvo ir yra „šio
universiteto išskirtinumas“, nes daugiau niekur tokie moksliniai
tyrimai nevyksta.
Universiteto bendruomenės teigimu, vykdant pertvarką fakultete
iš viso planuojama iki 2017-ųjų atsisakyti 67 etatų bei palikti
tik vieną baltistikos studijų tyrėjo vietą, tuo metu likusio
personalą bei lektorių paslaugų atsisakyti.
Pasak universiteto dėstytojų, be Baltistikos instituto, taip pat
ketinama mažinti ir slavistikos specialistų, taip pat bus
peržiūrimi kitų humanitarinių ir meno studijų etatai.
Peticiją pasirašęs literatūrologas, poetas Rimantas Kmita,
Greifsvalde parengęs ir vėliau apsigynęs daktaro disertaciją,
prieš dešimtmetį čia taip pat dirbo lektoriumi. Jis BNS sakė
suprantantis, kad šio instituto išlaikymas kainuoja išties
nemažai, bet jis sunkiai įsivaizdavo lietuvių kultūros
reprezentavimą uždarius bene vienintelį likusį baltistikos
centrą.
„Mums labai daug kas pasikeistų. Tai yra bene vienintelė vieta
Vokietijoje, kurioje mokoma lietuvių kalbos, literatūros ir
kultūros. Jei mes tokią vietą prarandame, nebėra galimybių
Vokietijoje ruošti vertėjų, jų tobulinti. Lietuvių literatūros
ir kultūros reprezentacija, nežinau, kaip ji tada vyks, iš kur
Vokietija gautų mūsų kultūros mylėtojų ir skleidėjų“, –
sakė jis.
Anot R.Kmitos, anksčiau buvo planų steigti baltistikos centrus
Berlyne, taip pat Miunchene, tačiau ten buvo kalbama tik apie
kalbinių dalykų dėstymą, o ne apie kompleksines kultūros
studijas, kaip yra Greisfvalde.
BNS penktadienį susisiekė su universitetu, tačiau nesulaukė
pozicijos dėl vykdomos reformos.
Baltistikos institutas universitete įkurtas 1993-iaisiais.