Keli šimtai žmonių, daugiausia lietuvių ir vokiečių, pasirašė internete išplatintą peticiją, kuria Greifsvaldo universitetas raginamas atsisakyti planų reorganizuoti Filosofijos fakultetą praktiškai atsisakant daugiau nei du dešimtmečius čia vykdytų baltistikos studijų.
Jie ragina „ne restruktūrizuoti“, o „skatinti ir išlaikyti įvairiapusį mokymą ir mokslinius tyrimus“.
„Tai vienintelė Vokietijoje likusi vieta, kur galima studijuoti baltistiką“, – teigia peticijos autoriai.
Tarp pasirašiusiųjų peticiją – Lietuvos, Vokietijos bei kitų šalių akademinės bendruomenės, žiniasklaidos atstovai, politikai.
Kaip BNS sakė Greifsvaldo universiteto Baltistikos instituto lietuvių kalbos lektorė Džordana Graicevičiūtė, sprendimą universiteto vadovybė turėtų priimti iki birželio pabaigos.
„Tai tarsi mažytė mūsų šalies ambasada, tačiau daranti didelį darbą. Mums, lietuviams, tokio instituto uždarymas, būtų didelis praradimas. Šiuo metu čia galima studijuoti baltistikos bakalaurą ir magistrą, rašyti disertaciją, lankyti lietuvių ir latvių kalbos kursus, vyksta moksliniai projektai, bendradarbiaujama su Lietuva ir jos universitetais. Tačiau koją kaip visada kiša pinigai ir, deja, universitetas nori taupyti, mūsų, baltistų sąskaita“, – tvirtina Dž.Graicevičiūtė.
Anot jos, Baltijos regiono tyrimai buvo ir yra „šio universiteto išskirtinumas“, nes daugiau niekur tokie moksliniai tyrimai nevyksta.
Universiteto bendruomenės teigimu, vykdant pertvarką fakultete iš viso planuojama iki 2017-ųjų atsisakyti 67 etatų bei palikti tik vieną baltistikos studijų tyrėjo vietą, tuo metu likusio personalą bei lektorių paslaugų atsisakyti.
Pasak universiteto dėstytojų, be Baltistikos instituto, taip pat ketinama mažinti ir slavistikos specialistų, taip pat bus peržiūrimi kitų humanitarinių ir meno studijų etatai.
Peticiją pasirašęs literatūrologas, poetas Rimantas Kmita, Greifsvalde parengęs ir vėliau apsigynęs daktaro disertaciją, prieš dešimtmetį čia taip pat dirbo lektoriumi. Jis BNS sakė suprantantis, kad šio instituto išlaikymas kainuoja išties nemažai, bet jis sunkiai įsivaizdavo lietuvių kultūros reprezentavimą uždarius bene vienintelį likusį baltistikos centrą.
„Mums labai daug kas pasikeistų. Tai yra bene vienintelė vieta Vokietijoje, kurioje mokoma lietuvių kalbos, literatūros ir kultūros. Jei mes tokią vietą prarandame, nebėra galimybių Vokietijoje ruošti vertėjų, jų tobulinti. Lietuvių literatūros ir kultūros reprezentacija, nežinau, kaip ji tada vyks, iš kur Vokietija gautų mūsų kultūros mylėtojų ir skleidėjų“, – sakė jis.
Anot R.Kmitos, anksčiau buvo planų steigti baltistikos centrus Berlyne, taip pat Miunchene, tačiau ten buvo kalbama tik apie kalbinių dalykų dėstymą, o ne apie kompleksines kultūros studijas, kaip yra Greisfvalde.
BNS penktadienį susisiekė su universitetu, tačiau nesulaukė pozicijos dėl vykdomos reformos.
Baltistikos institutas universitete įkurtas 1993-iaisiais.
