Prie džiazo pratina ir bažnyčia

Bažnyčiai dera tik rimta klasikinė muzika? Pasenęs įsitikinimas. Prie Lukiškių aikštės gyvenantys vilniečiai rytais pusryčiauja klausydamiesi, kaip Šv.apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios varpai skambina džiazą.

Brolis Pijus stengiasi, kad bažnyčia nebūtų tik religinės paskirties objektas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Brolis Pijus stengiasi, kad bažnyčia nebūtų tik religinės paskirties objektas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Šv.apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios kariljonas turi 61 varpą ir yra didžiausias Baltijos šalyse.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Šv.apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios kariljonas turi 61 varpą ir yra didžiausias Baltijos šalyse.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Keliant varpus į bokštą teko platinti langų angą.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Keliant varpus į bokštą teko platinti langų angą.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Dalia Gudavičiūtė („Sostinė“)

Aug 14, 2015, 11:00 AM, atnaujinta Oct 20, 2017, 3:55 PM

Eksperimentuoti varpais skambinant klasikinius džiazo kūrinius – Šv.apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios rektoriaus brolio Pijaus sumanymas.

Davatkos dar nepradėjo grūmoti kumščiais dėl tokios bedieviškos muzikos? Anaiptol. Brolis Pijus tikina, kad iš aplinkui gyvenančių ir pro šalį einančių žmonių jis sulaukia tiktai pagyrimų ir šypsenų.

„Išeinu į balkoną ir jaučiu, kaip kultūra atgimsta“, – tokie vietos gyventojo ištarti žodžiai broliui Pijui suteikė vilties, kad šiuo metu derinamas naujasis kariljonas padės bažnyčiai tapti vilniečių traukos centru.

Kruopščiai parinko melodijas

Lukiškių aikštėje varpai negaudė jau šimtą metų. Per Pirmąjį pasaulinį karą iš trijų bažnyčios varpų caro valdžios nurodymu buvo išlietos kulkos.

Todėl brolis Pijus nutarė atsargiai pratinti gyventojus prie varpų muzikos: sumažinęs skambėjimo garsą ir itin kruopščiai parinkęs melodijas.

Melodijos buvo parinktos iš kariljoną pagaminusios Olandijos įmonės fonotekos – šiuo metu sudarytas šimto trumpų linksmų muzikos kūrinių sąrašas, pagal kurį varpais skambina kompiuteris.

„Prietaisas sudėtingas. Labai lengvai tai gali virsti triukšmu ar ausį rėžiančiu garsu. Todėl reikia kruopščiai parinkti kūrinį, kad jis išliktų malonus.

Su olandais buvo ilgai svarstomi tinkami kūriniai. Juo labiau kad Vilniuje nėra buvę kariljono. Grojimas varpais – neįprastas vilniečiams muzikos stilius. Todėl bent jau iš pradžių reikia pratinti atsargiai“, – aiškino dvasininkas.

Brolis Pijus studijavo Prahoje. Ten aplink vienuolyną buvo 40 bažnyčių ir kiekvienoje varpai paskelbdavo valandos ketvirtį. Didieji varpai skambėdavo vidurdienį.

„Varpai – ne triukšmas, o malonumas“, – sakė jis.

Prisimindamas Prahą dvasininkas pirmiausia prisimena varpų gaudimą.

Turi muzikavimo patirties

„Stengiamės, kad bažnyčia ne tik būtų religinės paskirties objektas, bet ir taptų visiems vilniečiams malonia vieta, kur galima užeiti, pasižiūrėti, susikaupti, gauti ramybės gurkšnį“, – tikino bažnyčios rektorius.

Prieš dešimtmetį išgarsėjęs muzikavimu su paaugliais ir palydėjęs į muziko profesiją ne vieną garsenybę, brolis Pijus kukliai tikina buvęs tik prodiuseris, o visus klausytojų pamėgtus kūrinius esą sukūrė patys globotiniai.

Taigi naujasis didžiausio Baltijos šalyse kariljono šeimininkas tikrai turi muzikavimo patirties.

Be to, brolis Pijus yra džiazo mėgėjas. Bet jis tikina, kad varpų atliekamas džiazas skamba kitaip, jis tiesiog pralinksmina praeivį.

Norėjo kokybiško instrumento

„Nenorėjome imti bet ko, jeigu jau darome – tai turi būti aukštos kokybės“, – sakė brolis Pijus.

Kariljoną Vilniaus bažnyčiai pagamino viena seniausių varpų liejimo įmonių – Nyderlandų Karalystės Asteno miesto varpų liejykla „Royal Eijsbouts“. Beje, ši įmonė gamino ir Londono olimpinių žaidynių varpą.

Kariljonas kainavo 2 milijonus litų. Varpai įsigyti už Europos Sąjungos lėšas. Parama skirta siekiant pritaikyti kultūros paveldo objektus viešam naudojimui. Projektą prižiūrėjo Ūkio ministerija.

Šio rajono gyventojai dar pamena pamaldumu garsėjantį tuometį ūkio ministrą Dainių Kreivį, kuris dažnai skubėdavo iš ministerijos į bažnyčią. Gal jis irgi turėjo įtakos parūpinant europinę paramą?

Choras – gaudžiant varpams

Pagal brolio Pijaus planą, kariljonas bus atidarytas rugsėjo 6 dieną. Iškilmėms rengiama neįprasta programa: prie bažnyčios sustojęs choras „Vilnius“ giedos gaudžiant varpams.

Po to kasdien 12 ir 18 valandomis kelias sekundes skambės tipiška dominikonams giesmė iš „Salve Regina“. Varpais gros kompiuteris, nes dėl kelių akordų neverta samdyti žmogaus, kasdien du kartus lipti į 40 metrų į bokštą.

Kol kas dominikonų melodija skamba per greitai, todėl tenka telefonu tartis su Olandijos meistrais, kurie suderino varpus ir jau išvyko. Kol ieškoma tinkamo tempo, varpai gaudžia tylesniu režimu.

Koncertai – kasdien

Nuo rudens kasdien 16 valandą vyks kariljono muzikos koncertas. Juo gyvai gros kariljonininkas, o ne kompiuteris.

„Miesto svečiai, kurie girdėjo apie kariljoną, konkrečią valandą atėję į Lukiškių aikštę jį būtinai išgirs skambant“, – sakė brolis Pijus.

Ateityje bažnyčia dalyvaus ir muzikos festivaliuose.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.