Vilniaus kariljono priešas – tik byrančios bokšto stogo čerpės

Netrukus kariljono skambesį savo ausimis galėjo įvertinti daugybė į jo debiutą susirinkusių vilniečių. Dar likus daugiau kaip valandai iki koncerto buvo užsėstos visos šventoriuje išrikiuotos kėdės, žmonės tupėjo ir sėdėjo ant žolės, ramstė už šventoriaus tvoros esančius namus.

Į kariljono pirmąjį koncertą susirinko daugybė žmonių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Į kariljono pirmąjį koncertą susirinko daugybė žmonių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vilniaus kariljone – 61 varpas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vilniaus kariljone – 61 varpas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vilniaus kariljone – 61 varpas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vilniaus kariljone – 61 varpas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vilniaus kariljone – 61 varpas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vilniaus kariljone – 61 varpas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pirmieji Vilniaus kariljonu grojo G.Kuprevičius (kairėje) ir J.Vilnonis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pirmieji Vilniaus kariljonu grojo G.Kuprevičius (kairėje) ir J.Vilnonis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
V.Ščiavinsko nuotr.
V.Ščiavinsko nuotr.
V.Ščiavinsko nuotr.
V.Ščiavinsko nuotr.
Į kariljono pirmąjį koncertą susirinko daugybė žmonių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Į kariljono pirmąjį koncertą susirinko daugybė žmonių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Klausytojai nesutilpo šventoriuje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Klausytojai nesutilpo šventoriuje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pirmąkart suskambo Vilniaus kariljonas.<br>G.Savickio (ELTA) nuotr.
Pirmąkart suskambo Vilniaus kariljonas.<br>G.Savickio (ELTA) nuotr.
Pirmąkart suskambo Vilniaus kariljonas.<br>G.Savickio (ELTA) nuotr.
Pirmąkart suskambo Vilniaus kariljonas.<br>G.Savickio (ELTA) nuotr.
Daugiau nuotraukų (11)

Milda Augulytė

Sep 6, 2015, 4:17 PM, atnaujinta Oct 17, 2017, 5:35 AM

Netrukus kariljono skambesį savo ausimis galėjo įvertinti daugybė į jo debiutą susirinkusių vilniečių. Dar likus daugiau kaip valandai iki koncerto buvo užsėstos visos šventoriuje išrikiuotos kėdės, žmonės tupėjo ir sėdėjo ant žolės, ramstė už šventoriaus tvoros esančius namus.

Pasiklausyti pirmojo naujojo instrumento koncerto atėjo nemažai kultūros ir meno žmonių, politikų, o daugiausia – paprastų vilniečių, mylinčių savo miestą ir besidžiaugiančių jo turtėjančiu ir gražėjančiu veidu. Visi susirinkusieji tapo išties epochinio įvykio liudininkais. Kaip sveikinimo kalboje sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius, būna įvykių, svarbių minutės, valandos, dienos kontekste. O šis įvykis svarbus šimtmečių perspektyvoje: mūsų jau nebus, o kariljonas skambės amžių amžius.

Išgauti pirmąjį Vilniaus kariljono garsą patikėta Lietuvos kariljonininkų grandui Giedriui Kuprevičiui. Jis pradėjo nuo savo specialiai Vilniaus kariljonui sukurtos kompozicijos „Pirmasis prisilietimas“. Įvairias instrumento spalvas atskleidė ir Juliaus Vilnonio atlikti Juozo Naujalio, Johanno Sebastiano Bacho, Stanley Myerso kūriniai, o bene gausiausią garsų paletę parodė G.Kupreivčiaus “Preliudas M.K.Čiurlionio atminimui“, kurį pats autorius ir paskambino.

Kartu su kariljono debiutu prasidėjo V tarptautinis Šv.Jokūbo festivalis, kuriame skamba chorinė muzika. Šįkart valstybinis choras „Vilnius“ dainavo akompanuojamas kariljono ir savo pasirodymą baigė Europos himnu – virš Vilniaus nuvilnijo Ludwigo van Beethoveno „Odė džiaugsmui“ su varpų pritarimu.

„Sunku suderinti choro ir kariljono skambėjimą, kai vieni kitų nematome. Ėmėmės eksperimento ir, man regis, visai neblogai pavyko“, – džiaugėsi dirigentas Artūras Dambrauskas.

Muzikas Tomas Bakučionis per koncertą nestovėjo ir nesėdėjo vienoje vietoje – jis išbandė kelias vietas aplink bažnyčią ir konstatavo, kad geriausiai varpai girdėti Lukiškių aikštėje: „Varpai yra specifiniai instrumentai, turi daug obertonų. Kiek mano klausa leidžia spręsti, jie suintonuoti gerai, manau, tikrai turėtų būti vienas geriausių kariljonų Europoje.“

Šv.apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia kadaise turėjo tik tris varpus. Ar bokštas atlaikys šešiasdešimt vieną, ar vieną gražią dieną jis nenugrius?

Vienas kariljono iniciatorių brolis Pijus tikino, kad atsparumą tikrino specialistai, o kariljoną rengę olandų kompanijos „Royal Eijsbouts“ atstovai tvirtino, kad Šv.apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios bokštas – idealiai tinkama vieta tokiam instrumentui.

Kariljonininkams į 52 metrų aukščio bokštą teks laipioti savo kojomis – lifto niekas nesirengia statyti. Bet jiems tai įprasta. Pasak G.Kuprevičiaus, jokiuose pasaulio bokštuose liftų nėra. Aukščiausias, kuriame jam teko groti, – 119 metrų bokštas Utrechte (Olandija). „Kai groji, visas bokštas siūbuoja“, – detalę paminėjo kariljonininkas.

„Labai geras instrumentas – 61 varpo kariljonų Europoje nėra daug. Gerai derantis, geros firmos gamintas – ne mėgėjų. Nereikia susidėti su mėgėjais. Dabar broliui Pijui bus užduotis Vilniuje ugdyti kariljonininkus ir groti, kol miestiečiai pradės skųstis“, – juokavo G.Kuprevičius.

Vilniaus kariljoną pagamino ir įrengė olandų kompanijos „Royal Eijsbouts“ specialistai, vieni žinomiausių pasaulyje varpų gamintojų, perduodančių amato paslaptis iš kartos į kartą. Jie išliejo didįjį varpą ir Londono olimpinėms žaidynėms, jų darbo 40 tonų varpas skamba ant Fudžijamos kalno Japonijoje.

Kariljono priežiūra, kaip sakė G.Kuprevičius, nėra sudėtinga – varpai atlaiko ir karštį, ir speigą. Tai – gatvės instrumentai. Bet reikia saugoti klaviatūrą, padarytą iš kanadietiško klevo, kelių lako sluoksnių. O bokšto, kuriame įrengtas kariljonas, stogo čerpės byra...

Broliai dominikonai užsimoję pripratinti vilniečius prie varpų skambesio. Instrumentas skambės kasdien: 12 ir 18 val. kvies į mišias, 13 val. bus trumpas, maždaug 5 min., koncertas, 19 val. 30 min. – senovinė dominikonų giesmė „Salve, Regina“.

Sekmadienis 10 val. 45 min. prasidės giesme „Pulkim ant kelių“, 13 val. gyvai gros Lietuvos ir užsienio kariljonininkai, 13 val. varpai kvies į mišias, o dieną baigs 19 val. 30 min. „Salve, Regina“.

Kariljonininkams nereikės dėl kiekvieno varpo dūžio kilti į bokštą – varpai sujungti su kompiuteriais ir tam tikru laiku reikiamas melodijas skambins automatiškai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.