Tačiau sostinėje sekmadienį kartu su kitu kauniečiu Juliumi
Vilnoniu pirmieji atlikę koncertinę programą šiuo subtiliu ir toli
girdimus garsus skleidžiančiu 61 varpo deriniu, sutinka talkinti
kariliono šeimininkams kuriant artimiausius planus ir ieškant
Vilniuje naujų kariljonininkų.
„Žinoma, dominikonai patys turi spręsti, kaip ir kada šis
subtilus instrumentas, sumontuotas Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo
bažnyčios bokšte, turėtų skambėti. O mes sutinkame talkinti.
Padėsime ieškant galimybių Vilniaus kariljonui turėti savų
muzikantų. Kol kas varpus „pakalbins“ automatas.
Situacija dabar susidarė savotiška – miestas lyg ir
nesidomi tais reikalais. Kariljonas jau įrengtas, jis – labai
geras, bet kas juo gros, manyčiau, derėjo, numatyti iš anksto.
Aišku, padarysim viską, kas nuo mūsų priklauso ir kiek vienuolija
norės, kad kariljonas netylėtų. Įdėtos didžiulės pastangos,
išleista daug pinigų, ir būtų nepateisinama tai pamiršti“, –
naujienų agentūrai ELTA sakė G. Kuprevičius.
Jo nuomone, muzikantų paieškų procesas dar tik prasidėjęs,
todėl sunku ką nors konkrečiai apie jį pasakyti. Esą gal ir patys
vienuoliai turi žmonių, galinčių įvaldyti kariljonininko amatą,
suprantančių, kad toks sudėtingas instrumentas, kaip Vilniaus
kariljonas, reikalauja iš muzikanto ne tik kūrybiškumo, bet ir
begalinės atsakomybės.
Kauno kariljonu, kuris nuo seno veikia Vytauto
Didžiojo karo muziejaus bokšte, buvo prieš dešimtmetį restauruotas ir
papildytas naujais varpais, rūpinasi miesto savivaldybė bei jos
įsteigti Kauno menininkų namai. Panašiai tvarkomasi ir Klaipėdoje.
Abu šie didieji Lietuvos miestai turi samdomų kariljonininkų, kurie
savaitgaliais koncertuoja tiek vietos gyventojams, tiek jų
svečiams. Taip pat periodiškai rengiami varpų muzikos festivaliai.
Visa tai finansuojama šių miestų lėšomis.