Tačiau sostinėje sekmadienį kartu su kitu kauniečiu Juliumi Vilnoniu pirmieji atlikę koncertinę programą šiuo subtiliu ir toli girdimus garsus skleidžiančiu 61 varpo deriniu, sutinka talkinti kariliono šeimininkams kuriant artimiausius planus ir ieškant Vilniuje naujų kariljonininkų.
„Žinoma, dominikonai patys turi spręsti, kaip ir kada šis subtilus instrumentas, sumontuotas Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios bokšte, turėtų skambėti. O mes sutinkame talkinti. Padėsime ieškant galimybių Vilniaus kariljonui turėti savų muzikantų. Kol kas varpus „pakalbins“ automatas.
Situacija dabar susidarė savotiška – miestas lyg ir nesidomi tais reikalais. Kariljonas jau įrengtas, jis – labai geras, bet kas juo gros, manyčiau, derėjo, numatyti iš anksto.
Aišku, padarysim viską, kas nuo mūsų priklauso ir kiek vienuolija norės, kad kariljonas netylėtų. Įdėtos didžiulės pastangos, išleista daug pinigų, ir būtų nepateisinama tai pamiršti“, – naujienų agentūrai ELTA sakė G. Kuprevičius.
Jo nuomone, muzikantų paieškų procesas dar tik prasidėjęs, todėl sunku ką nors konkrečiai apie jį pasakyti. Esą gal ir patys vienuoliai turi žmonių, galinčių įvaldyti kariljonininko amatą, suprantančių, kad toks sudėtingas instrumentas, kaip Vilniaus kariljonas, reikalauja iš muzikanto ne tik kūrybiškumo, bet ir begalinės atsakomybės.
Kauno kariljonu, kuris nuo seno veikia Vytauto Didžiojo karo muziejaus bokšte, buvo prieš dešimtmetį restauruotas ir papildytas naujais varpais, rūpinasi miesto savivaldybė bei jos įsteigti Kauno menininkų namai. Panašiai tvarkomasi ir Klaipėdoje.
Abu šie didieji Lietuvos miestai turi samdomų kariljonininkų, kurie savaitgaliais koncertuoja tiek vietos gyventojams, tiek jų svečiams. Taip pat periodiškai rengiami varpų muzikos festivaliai. Visa tai finansuojama šių miestų lėšomis.
