Jungtinės Karalystės laikraščiai prieš kelias dienas paskelbė vietas, kuriose buvo filmuojama juosta „Karas ir taika“, ir kartu pakvietė britus vykti į Lietuvą pasigrožėti BBC filme matytais vaizdais.
Nurodyti adresai, lankymo sąlygos ir patarimai, kaip nuvykti: Gedimino pilis, A.Puškino muziejus, Vilniaus universitetas, Trakų Vokė, Rumšiškės, Kernavė.
Tačiau toks didžiulis tarptautinis dėmesys Lietuvoje sužavėjo ne visus.
Antai Trakų Vokės dvaro sodybos darbuotojai net norėtų perspėti turistus, kad atvykę jie tikrai neišvys to, ką matė filme.
Žadina susidomėjimą žiema
„Karo ir taikos“ filmavimu Lietuvoje britus pavyko sudominti Mančesteryje įsikūrusios kelionių kompanijos „Baltic Holidays“ įkūrėjui Philui Teubleriui.
„Kai prieš 15 metų pradėjau organizuoti keliones į Baltijos šalis, žurnalistai manęs klausdavo: kodėl turėčiau važiuoti į Vilnių? Sužinojęs, kad juosta „Karas ir taika“ buvo filmuojama Lietuvoje, susisiekiau su korespondentais. Jie nuvyko į Lietuvą, viską aprašė.
Susidomėjimas jūsų šalimi šiuo metu labai išaugęs, žmonės užsisakinėja keliones. Antai vienam klientui ką tik patariau: kodėl neaplankius „Karo ir taikos“ filmavimo vietų žiemą? Galima derinti su muge Vilniuje. Jam tai patiko“, – kalbėjo Ph.Teubleris.
Britas prisipažino, jog su objektų, kuriuos siūloma aplankyti, šeimininkais nebuvo susisiekta, nes turistų antplūdžio, kad susidarytų spūstys ir kiltų sunkumų juos aptarnaujant, tikrai nesitiki.
Tokio interjero nebuvo
„Gerai, kad iš BBC gavome pinigų, filmuotojai investavo į pastato kolonų sutvarkymą. Taigi didelio nuostolio nepatyrėme. Bet finansinės naudos tikrai nebuvo“, – sakė I.Šiušaitė.
Kino kūrėjai viešajai įstaigai atseikėjo maždaug 5 tūkstančius eurų, sumokėjo už dvaro rūmų sienų nudažymą, tapetus.
„Tai, kas buvo padaryta tapetams ir sienoms, nemanau, kad gerai interjerui. Be to, po filmavimo neliko daugybės butaforinių interjero detalių – židinių, krosnių. Viskas išdraskyta.
Jei žmonės tikisi rasti tai, ką matė filme, jie tikrai nusivils“, – kalbėjo I.Šiušaitė.
Direktorė rugsėjį lankėsi Prancūzijos Flavinji prie Ozreno miestelyje, kur buvo filmuojamas garsaus režisieriaus Lasse Hallströmo filmas „Šokoladas“. Ten jau 15 metų plūsta turistai.
Tačiau Prancūzijoje aplinka liko autentiška.
Serialo filmavimą nulėmė mokesčių lengvata
Rolandas Kvietkauskas
Lietuvos kino centro direktorius
„Girdėjome, kad „Sostų karai“ pritraukia minias turistų į Kroatiją. Pagaliau taip gali atsitikti ir Lietuvoje.
Taigi mūsų industrija prisideda prie šalies biudžeto.
„Karo ir taikos“ kūrėjai pasinaudojo mokesčių lengvata kino kūrėjams, kurią administruoja Lietuvos kino centras. Britai mūsų šalyje išleido per 7 milijonus eurų. Be to, ir kino kūrėjai turėjo darbo.“
Žiniasklaidoje – ir pagyros, ir pašaipos
* „Lietuva yra tikroji filmo „Karas ir taika“ žvaigždė“ – taip pavadintą straipsnį prieš porą savaičių paskelbė prestižinis leidinys „The Times“.
* Dienraštis „The Daily Mail“ rašė, kad net lietuviški žirgai ir šunys tapo filmo žvaigždėmis.
* „The Telegraph“ Lietuvą pavadino pasakiška vieta, kurioje buvo kuriamas „Karas ir taika“. Čia paskelbtas ilgas sąrašas vietų, kuriose vyko filmavimas. Nurodyti adresai ir lankymo sąlygos.
* „Daily Express“ pasiūlė atrasti Vilnių – miestą, kuriame buvo filmuota BBC drama „Karas ir taika“, ir pateikė sąrašą 10 dalykų, kuriuos privalu nuveikti Vilniuje. Tarp jų – pasikelti funikulieriumi į Gedimino kalną, išgerti giros, suvalgyti cepelinų ir pažymėti savo pasą Užupio respublikos antspaudu.
* „Financial Times“ rašė, kad Vilniaus senamiestis filme virto XIX a. Maskva, o Rumšiškėse filmuota daugybė lauko scenų.
* Tuo metu „The Guardian“ pacitavo rusišką „Izvestija“: filmui trūksta to, kas vadinama atmosfera, kaimo vaizdai toli gražu neprimena rusiško kaimo, o Vilniuje filmuota Maskva nepanaši į Maskvą.
* Interneto puslapis anglų kalba Russia-insider.com bando pašiepti Lietuvą, kuri esą taip noriai sutiko talkinti kuriant filmą apie Rusiją ir net suteikė filmo kūrėjams mokesčių lengvatą: „Lietuviai dalyvavo kuriant filmą apie nekenčiamus rusus.“
