G. Ostermejeris – ryški XVIII a. antrosios pusės Mažosios
Lietuvos asmenybė – lietuvių literatūros ir kultūros istorikas,
raštijos kūrėjas, kalbininkas. Literatūrologams žinomas kaip
giesmių kūrėjas, giesmyno sudarytojas ir istoriografas, kultūros
istorikams – kaip ikikrikščioniškosios Prūsijos tautų ir jų
religijų tyrėjas, kalbos istorikams – kaip gramatikos autorius.
Nors gimė ne Mažojoje Lietuvoje, bet savo tyrimus skyrė mokslo
sričiai, kuri dabar įvardijama kaip lituanistika plačiąja prasme.
Baigęs Karaliaučiaus universitete teologijos studijas, G.
Ostermejeris tarnavo nuošalioje Trempų parapijoje, o laisvas
valandas skyrė prūsų ir lietuvių istorijos, mitologijos, kalbos ir
literatūros tyrimams.
Jo darbus labai vertino Karaliaučiaus
intelektualai – G. Ostermejeris buvo išrinktas Karaliaučiaus
karališkosios vokiečių draugijos garbės nariu. Istoriniuose
tyrimuose jis pildė ir kritiškai vertino jau sukauptas žinias, o
literatūros ir kalbos studijose buvo novatorius. Iki šiol neprarado
vertės 300 puslapių „Pirmoji lietuviškų giesmynų istorija“ ir
„Nauja lietuvių kalbos gramatika“, kurioje pirmą kartą pateiktos
lietuvių poetikos taisyklės.
Mokytojų namų svetainėje vyksiančiame renginyje pranešimus,
atskleidžiančius G. Ostermejerio asmenybės novatoriškumą ir įtaką
lietuvių literatūros ir kalbos raidai, skaitys dr. Liucija
Citavičiūtė (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas) ir dr.
Ona Aleknavičienė (Lietuvių kalbos institutas). Klaipėdos krašto
dainas atliks Vilniaus mokytojų namų žemaičių folkloro ansamblis
„Tyklė“.