Tai bus retrospektyvinė paroda – lyg Sofijos sugrįžimas į Čiurlionių šeimos namus, sugestyviai perteikta Sofijos gyvenimo istorija, biografinės atodangos, lyriški ar dramatiški išgyvenimai, to meto atspindys.
Parodos atidaryme dalyvaus pianistas Rokas Zubovas, aktorė Dalia Michelevičiūtė, Sofijos ir M. K. Čiurlionio anūkė Dalia Palukaitienė.
S. Čiurlionienės-Kymantaitės(1886-1958) gyvenimas atspindi XIX a. pab.-XX a. II pusės istorinį foną, atskleidžia moters, motinos, žmonos, visuomenės veikėjos tapatybę.
Parodos ekspozicijoje bus galima pažinti Sofiją ne tik kaip M. K. Čiurlionio gyvenimo bendrakeleivę, bet ir kaip rašytoją, literatūros ir meno kritikę, dramaturgę, vertėją, Lietuvos delegacijos Ženevoje prie Tautų Sąjungos socialinių reikalų komisijos narę, vyriausiąją Lietuvos skaučių vadę. Ji bendradarbiavo leidžiant almanachus „Gabija“, „Pirmasai baras“, „Lietuvos vaikas“, talkino periodikai – „Naujajai Romuvai“, „Lietuvai“. „Aušrinei“ ir kitiems.
S. Čiurlionienei-Kymantaitei skirtos Ramučio Karmalavičiaus ir Viktorijos Daujotytės monografijos, chrestomatinė knyga „M. K. Čiurlionio laiškai Sofijai“. Aštuonių tomų S. Čiurlionienės-Kymantaitės „Raštų“ leidimas atkuria nepaprastai spalvingos, veiklios, ryžtingos, pasiaukojančios moters paveikslą. Sofijos portretus kūrė dailininkai Antanas Žmuidzinavičius, Justinas Vienožinskis, Adalbertas Staneika ir kiti.
M. K. Čiurlionis ne kartą kliovėsi Sofijos intuicija, patikėdavo jai audringus savo sielos proveržius. Istorine dokumentika galima laikyti Sofijos laiškus valstybės veikėjams Justui Paleckiui, Antanui Sniečkui, Rašytojų sąjungos vadovybei – Kostui Korsakui, Antanui Venclovai, tremtiniams Marijai ir Juozui Urbšiams, Izabelei ir Juozui Gustainiams ir kitiems. Altruistiškų jausmų kupini laiškai dukrai Danutei, anūkei Daliai, šeimos artimiesiems.
