Šio kūrėjo nuopelnus muzikos kultūrai sunku pervertinti. Būtent Vilniuje 1996-aisiais jis subūrė ir pirmosioms Europos gastrolėms parengė plačiai išgarsėjusį orkestrą „Kremerata Baltica“. Nuo tada kolektyvas koncertavo visame pasaulyje, išskyrus Antarktidą, Namibiją, Šiaurės Korėją ir prancūzų Gajaną. Jis išugdė didžiulį būrį iškilių menininkų, tarp jų – lietuvių, kurie šiandien atstovauja savo šaliai garsiuose pasaulio kolektyvuose ir scenose. G.Kremeris taip pat yra Vilniuje rengiamo J.Heifetzo smuikininkų konkurso žiuri pirmininkas. Kadaise Lietuvos sostinėje jis pagrojo savo pirmąjį rečitalį. „Ši ceremonija yra gražiausia, kokią esu matęs gyvenime. Ne veltui ji vyksta čia – Vilniuje. Šį miestą laikau savo namais, jis man labai brangus. Nors niekada nedėsčiau Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, esu stipriai susijęs su šia man svarbia vieta. LMTA man visada asocijuojasi su mano brangiu draugu ir kolega, deja, neseniai išėjusiu Sauliumi Sondeckiu. Dalis orkestro „Kremerta Baltica“ muzikantų susiję su LMTA, tad mes visi esame viena darni muzikinė šeima“, – ceremonijos metu kalbėjo vienas žymiausių pasaulio smuikininkų. Latvių, žydų, švedų, vokiečių, rusų ir šveicarų kilmės G.Kremeris gimė Rygoje ir visą vaikystę stengėsi sekti tėvo patarimu – būti „dešimt kartų geresnis už kitus“. Todėl smuikininką sėkmė lydėjo daugybėje tarptautinių konkursų, jis dirbo su talentingiausiais pasaulio dirigentais.
Maestro niekada nežavėjo mintis griežti tik populiariausius smuiko kūrinius. Jis visą gyvenimą nepailsdamas ieško naujų talentingų kompozitorių, yra pristatęs gausybę jam ir jo vadovaujamam kolektyvui dedikuotų pasaulinių premjerų, tarp jų – lietuvių autorių. G.Kremeris įgrojo tūkstančius kompaktinių diskų, kurių keletas pelnė reikšmingus apdovanojimus.
Ne mažiau imponuoja jo gaivūs, ironiški, nuoširdūs pasisakymai ir akcijos, ginant tikrąsias vertybes tiek mene, tiek visuomenės gyvenime. Maestro apdovanojimų kolekcijoje yra ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinas.
Ankstesniais metais LMTA garbės daktarais tapo muzikologas profesorius Vytautas Landsbergis, teatro režisierius Eimuntas Nekrošius, operos solistė Violeta Urmanavičiūtė-Urmana, violončelininkas Davidas Geringas, dirigentai Josefas Wallnigas ir Saulius Sondeckis, marimbininkė Linda Maxey, dainininkas Stasys Baras-Baranauskas, smuikininkas ir dirigentas lordas Yehudi Menuhinas.