Per renginį bus kalbama apie teatro ir kino režisierę N.Adomėnaitę, kuri, baigusi studijas Leningrado (dabar – Sankt Peterburgas) valstybiniame teatro, muzikos ir kino institute (LGITMIK), teatro grando prof. Georgijos Tovstonogovo teatro režisūros kurse, statė spektaklius, rašė scenarijus, vertė grožinės literatūros kūrinius, dėstė būsimiems režisieriams.
N.Adomėnaitė gimė 1958-aisiais, kai tėvas grįžo iš Intos lagerio. Mokėsi Kauno Jono Jablonskio vidurinėje mokykloje, kurioje buvo sustiprintas anglų kalbos dėstymas. 1975-aisiais įstojo į Vilniaus universiteto Filologijos fakultetą, anglų kalbos ir literatūros specialybę. Atėjo į Istorijos fakulteto Požemio teatrą, kurį įkūrė ir kuriam vadovavo Juozas Pocius. Kūrybinė Požemio teatro atmosfera įkvėpė žengti lemtingą žingsnį. Nebaigusi antro kurso, Nijolė paliko Universitetą. 1978-ųjų vasarą nuvažiavo į Leningradą, stojo į LGITMIK, prof. G.Tovstonogovo dramos režisūros kursą. Sėkmingai visus kūrybinius turus praėjusiai merginai teatro grandas pasiūlė... atvažiuoti po penkerių metų, kai pasisems gyvenimo patirties.
1979-aisiais N.Adomėnaitė jau buvo Maskvoje, – įstojo į GITIS (Valstybinis teatro meno institutas), prof. Oskaro Remezo vadovaujamą dramos režisūros kursą. Po dvejų metų paliko institutą, išvažiavo į Leningradą. Dirbo TSRS Mokslų Akademijos ligoninės Reanimacijos skyriuje, kitur. O kai prasidėjo egzaminai į prof. G.Tovstonogovo kursą, atėjo pas garbųjį meistrą.
1987 m. baigė LGITMIK. Diplominis spektaklis – Michailo Roščino „Tik viltis“ Klaipėdos dramos teatre (premjera 198704 23).
N.Adomėnaitės darbų sąraše – spektakliai, režisuoti Charkove, Čeboksaruose, Leningrade; grožinės literatūros vertimai iš anglų į lietuvių ir rusų kalbas; iš lietuvių į rusų ir iš rusų į lietuvių kalbas (knygos, literatūriniai Lietuvos ir Rusijos žurnalai); dėstymas Sankt Peterburgo valstybiniame kino ir TV institute; darbas Lietuvos Respublikos konsulate Sankt Peterburge.
Tačiau svarbiausia N.Adomėnaitė kūryboje – kinas.
1989-aisiais su pirmu vyru, instituto bendramoksliu Borisu Gorlovu „Lenfilme“, Aleksejaus Germano įsteigtame Pirmo filmo kūrybiniame susivienijime, pastatė vaidybinį filmą „Koma“. Tai pirmasis ir bene garsiausias kino kūrinys, atskleidęs stalinizmo epochos atmosferą, moterų lagerio baisumus. Tai pasakojimas apie dvasingą, poetiškos sielos merginą, kuri viename draugų vakarėlyje įkvėptai perskaito Marinos Cvetajevos eilėraštį. Ir... patenka į lagerį. Lageryje įsižiebia abipusiai jausmai su kalinių prižiūrėtoju. Gimsta vaikas. Moterį priverčia įskųsti savo vaiko tėvą – tik taip ji gali apsaugoti save ir kūdikį...
Filmas pelnė autoriams pasaulinį pripažinimą: Venecijoje (diplomas), Berlyne (diplomas), Roterdame, Jeruzalėje, Los Andžele, Vankuveryje, Monrealyje, kt.
1991-aisiais režisavo filmą „Namas ant smėlio“ pagal Tatjanos Tolstajos apysaką „Sonia“. Filmo veiksmas vyksta Antrojo pasaulinio karo išvakarėse. Filmo herojai – vasarnamyje apsistoję jauni nuobodžiaujantys inteligentai. Iš dyko buvimo jie nusprendžia pasišaipyti iš naivios ir patiklios merginos Sonios. Būtent ši mergina aukojasi dėl savo skriaudėjų per Leningrado blokadą Antrojo pasaulinio karo metu...
Filmas taip pat skynė laurus tarptautiniuose festivaliuose: Toronte, Los Andžele, Anžere (Didysis prizas PROCIREP), Venecijoje (pelnė diplomą), Umbrijoje (pelnė prizą už indėlį į meną), Kanuose, kt. „Namas ant smėlio“, įtrauktas į retrospektyvą „Rusijos moterų kinas“, kelerius metus keliavo po JAV miestus.
1994 m. N.Adomėnaitė įsteigė kino studiją „Admiral“; parašė scenarijų, rengėsi režisuoti bendros gamybos (su JAV ir Anglija) filmą „Ana ir Admirolas“. Tačiau sumanymas taip ir liko neįgyvendintas.
1996 m. Rusijos ir Amerikos moterų aljansas suteikė N.Adomėnaitei teisę būti RAMA (RAWA) garbės nare Rusijoje ir Amerikoje.
1996-aisiais sukūrė ilgametražį dokumentinį filmą „Sluga pokornyj, bezymiannyj“ („Nuolankus, bevardis tarnas) apie Peterhofą.
2000-aisiais režisavo dvi TV mini serialo „Pelenės medžioklė“ serijas. 2003 m. su antru vyru Dmitrijumi Dolininu sukūrė ilgametražį dokumentinį filmą „Monologai apie Ilją Averbachą“.
2004-aisiais – TV serialo „Ešelonas“ (8 serijos) režisierė; filmo operatorius D.Dolininas.
N.Adomėnaitė mirė 2009 m. kovo 28-ąją Sankt Peterburgo ligoninėje nuo infarkto. Palaidota Sankt Peterburge.
Filmai „Koma“, „Namas ant smėlio“ ir „Monologai apie Ilją Averbachą“ bus rodomi N.Adomėnaitės filmų retrospektyvoje, kuri vyks muziejuje balandžio 25, 26 d. Renginius papildo memorialinė paroda, skirta N.Adomėnaitės gyvenimui ir kūrybai.
Vakaras „Režisierė Nijolė Adomėnaitė (1958–2009). Sugrįžimas“. Balandžio 21 d. 17 val. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, Vilnius.