Kultūros tarybos narys Vaidas Jauniškis mano, kad Kultūros rėmimo fondo biudžetas turėtų siekti bent 70 mln. eurų.
– Kultūros ministras Šarūnas Birutis patvirtino Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamų projektų gaires 2017 metams. Iš pranešimų atrodė, kad tai padaryta kone skubos tvarka. Ar iš tiesų? - paklausiau V.Jauniškio.
– Tiesą sakant, ministras Gaires pasirašė tada, kada ir turėjo, nes jos buvo parengtos dar liepos 1-ąją. Tik po to jas vienašališkai koregavo Kultūros ministerijos darbuotojai jau be Kultūros tarybos atstovų.
Kilo daug diskusijų, ar iš tiesų įmanoma kai ką įgyvendinti iš to, kas po tų korekcijų jose numatyta. Mat Kultūros taryba susiduria su realiu projektų finansavimo procesu, o Kultūros ministerijai realybė nelabai rūpi.
Jei Kultūros ministerija ir savo skelbiamiems finansavimo konkursams bandytų taikyti panašius reikalavimus, pati įsitikintų, kad terminai ir kai kurios sąlygos yra neįgyvendinami.
Kad ir kiek būtų reikalaujama skaidrumo ir bandoma kontroliuoti ekspertų procesą, nepatenkintiems sprendimais niekada nebus geri bet kokie vertinimai. O nepatenkintų natūraliai daug, nes pinigų tragiškai trūksta.
Todėl čia norėtųsi paminėti Šiaurės šalių kultūros fondą „Norden“, kuris net nerašo finansuojamiems projektams balų, tiesiog paskelbia, kas gavo paramą. Kultūros taryba rengia mokymus iki konkurso, o jau po jo vėlu aiškintis, kodėl neparemtas projektas. Kultūros ar menų tarybos nėra edukacinės institucijos. Bet ir tai galima būtų daryti, jei darbuotojų būtų bent triskart daugiau.
– Kokios naujovės laukia paraiškų teikėjų?
– Mėgėjų menas iš srities tapo aiškia programa, kas finansuojama, nes jis nesiskyrė nuo etninės kultūros ir tautodailės.
Pasikeitė meno kūrėjų organizacijų rėmimas. Nuo šiol atskira programa bus remiami ne šiaip projektai, o strateginės programos. Aišku, tos organizacijos galės teikti ir projektus, bet jau kitom sąlygom – kitu santykiu tarp lėšų projektams ir lėšų pačių organizacijų administravimui.
Tarybai buvo labai svarbu, kad atsirastų rėmimas kitų asociacijų ar skėtinių organizacijų. Per 25 metus atsirado informacinių centrų ar asociacijų, kurių nariai nepriklauso meno kūrėjų organizacijoms, bet yra aktyvūs, o tokie centrai dažnai veikia labai efektyviai.
Dar reiktų atkreipti dėmesį į tai, kad 20 proc. padidėjo kultūros ir meno pristatymo užsienyje programos finansavimas. Šiai programai bus skirta 600 tūkst. eurų. To išties trūko, nes pastaruoju metu gausėja tokių projektų ir nereikėtų praleisti progos pristatyti Lietuvos kultūrą svarbiuose pasaulio forumuose.
Išties nemaža suma – net 650 tūkst. eurų – skirta kultūrinėms industrijoms. Nors tai jau menkesnė suma nei pernai, mums kyla abejonių, kodėl kultūrinėms industrijoms skirta daugiau nei kultūros ir meno pristatymui užsienyje, bet Kultūros taryba tėra Kultūros ministerijos patariamasis balsas.
Atsirado ir dar viena nauja rėmimo sritis – programa, skirta pasiruošti valstybės atkūrimo 100-mečio minėjimui. 2017-aisiais šiai programai bus skirta 150 tūkst. eurų. Numatyta, kad per dvejus metus jai bus suteikta 800 tūkst. eurų.
Stebina tai, kad iš tos sumos 650 tūkst. eurų turėtų būti skirti Lietuvos dalyvavimui Leipcigo ir Londono knygų mugėse. Kyla klausimas, ar teisinga, kad valstybės šimtmečio minėjimas didžia dalimi susives į knygų pristatymus poroje mugių? Tokia disproporcija stulbina.
Jau žinome, kad vyriausybė atsisakė skirti finansus Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti ir visą finansinę atsakomybę perdavė pinigais nepertekusiai Kultūros tarybai. Jau tai sveiku protu nesuprantama. Dar keisčiau, kad liūto dalis atiteks dviem knygų mugėms.
– Kai turime omenyje Lietuvos valstybės šimtmečio programą ir 20 proc. padidėjusį finansavimą kultūros ir meno pristatymui užsienyje, tai Kultūros ministerijos džiūgavimas, kad 2017-aisiais kultūros rėmimo fondo biudžetas padidės 1,5 mln. eurų ir šiek tiek viršys 17 mln. eurų, yra kiek komiškas.
– 1,5 mln. eurų padidėjimas yra juokingas. Kaip ir visas 17 mln. eurų biudžetas. To pilnavertei kultūros raiškai šalyje akivaizdžiai nepakanka.
Situacija kiek pagerėtų, jei būtų įgyvendintas pasiūlymas, kuris buvo užfiksuotas Seimo kultūros, mokslo ir švietimo komitete. Anot to pasiūlymo autorių, biudžetinių įstaigų – valstybės teatrų, muziejų, galerijų ir kitų organizacijų – gyvavimui būtų imamos lėšos ne iš Kultūros rėmimo fondo, o tiesiai iš biudžeto.
Tai šiek tiek palengvintų įtampą tarp nevyriausybinių ir biudžetinių įstaigų ir suteiktų šiek tiek logikos valstybės kultūros politikai: juk biudžetinių įstaigų vadovai tvirtinami pagal jų pateikiamas programas, kurias vykdyti jie kreipiami į „loteriją“ Kultūros rėmimo fonde. Mat laimi tik kas penktas ar šeštas.
– Pasvajokime. Kokia suma Kultūros tarybą ir Lietuvos kūrėjus tenkintų?
– Šiose derybose su Dievu (negi premjeru?) pradėti derėtis galima būtų nuo 100 mln. eurų. Jei pavyktų sulygti dėl 70 mln. eurų, atsidurtume arčiau realios padėties.
Mano manymu, tai nėra itin dideli pinigai valstybei, kurios, kiek atsimenu, elektroninės sveikatos sistemos kažkelintas įrengimas kainavo apie 30 mln. eurų. Nekalbu apie lėtaeigį geležinkelį į Vakarus, judantį XIX a. greičiu.
