Lrytas.lt biblioteka. Edmundas Malūkas. „Vytauto žemė“, romanas

„Šedevras“, „Jaučiuosi nuisvylusi, kad nutolote nuo pirmųjų romanų stiliaus“, „Malūkas dėjo skersą ant istorijos“, „Skaičiau dieną ir naktį kaip detektyvą, nenorėjau, kad baigtųs“, „Dėkoju už tobulos moters-Onos portretą, tai galėtų būti vadovėlis būsimoms politikėms“ – tokie atsiliepimai, skriejantys į rašytojo mobilųjį telefoną, džiugina rašytoją Edmundą Malūką, pristatantį savo naująjį istorinį romaną „Vytauto žemė“, kurį rašytojas kūrė 7 metus.

Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Sep 9, 2016, 11:30 AM, atnaujinta May 13, 2017, 3:58 PM

„Svarbiausia, kad nebūtų abejingų, nes aš pats jaučiuosi pasiekęs savo kūrybingumo aukščiausiąjį tašką“, – kalbėjo rašytojas.

„Surinkau apie 10 000 puslapių istorinės medžiagos apie tą epochą, suskirsčiau pamečiui nuo 1382 iki 1430 , bet perdegė kompiuterio kietasis diskas, laimei, dalimi medžiagos spėjau pasinaudoti. Parašiau knygą apie Vytautą. Bet leidėja Regina Magilienė, perskaičiusi rankraštį, pasakė: „Na, nupėdinai pramintu taku“...

Man užvirė kraujas, jau parašyta knyga nukeliavo į šiukšlyną. Romaną „Vytauto žemė“ rašiau iš naujo, šešis kartus perrašinėjau romano pradžią, ieškodamas rakto, kaip atskleisti Vytauto portretą ir visą epochą. Nuolat kažkas trukdė, dingdavo redaguoti siunčiami tekstai arba nukeliaudavo pas redaktorę išdarkyti, rodos, pati Vytauto vėlė nedavė ramybės“, – atsiduso E.Malūkas.

E.Malūko knygų yra išleista jau beveik 492 000 egzempliorių tiražu, o tiražai buvo kartojami 130 kartų. Autorius rašo scenarijus serialams, yra detektyvų rašytojų sąjungos vicepirmininkas. Gal todėl ir istorinį romaną „Vytauto žemė“ skaitytojai jau dabar giria ne tik kaip vertingą visą Vytauto epochą atspindintį kūrinį, bet ir kaip intriguojantį detektyvą, kurį skaitant atsiskleidžia ryškiausios to meto Lietuvos istorijos asmenybės.

Rašytojas prisipažino, kad rašyti šią knygą jam buvo ne tik didžiulė atsakomybė, bet ir malonumas: „Būdavo, naktį kyla kokia nors mintis ar metafora, tada pašoku iš lovos, nuogas sėdu prie kompiuterio ir rašau. Kai kurios mintys iš tiesų būdavo tokios, kuriomis ryte grožėdavaus, o kai kurios – niekam tikusios, bet man tai suteikė be galo daug kūrybinio džiaugsmo ir malonumo.

Apie Vytautą radau mane labai nustebinusių ir net šokiravusių duomenų. Istorikų ir amžininkų teigimu, jis buvo mažo ūgio (apie 150), neproporcingai sudėtas, nevyriškos figūros, smulkaus sudėjimo, moteriškų bruožų, jam, anot kai kurių šaltinių, nežėlė barzda, o kairė ranka buvusi gerokai trumpesnė už dešiniąją.

Nepaisant to, yra duomenų, kad Vytautas iki senatvės nevengė nuodėmingų malonumų. Nevartojo jokio alkoholio. Vytautas buvo labai žiaurus, mirtimi bausdavo kiekvieną vyrą, kuris išdrįsdavo parodyti dėmesį jo žmonai Onai, o to meto papročiai – masinės savižudybės pralaimėjus mūšį verčia krūptelėti.

Tad mąsčiau: nejaugi kažkoks išsigimėlis galėjo būti pavadntas Vytautu Didžiuoju? Ir vis dėlto jis buvo Vytautas Didysis, dėl lemtingo atsitiktinumo taip ir nekarūnuotas. Man apmaudu, kad kažkokio fatalizmo apsėstam Vytautui nepavyko užsidėti karūnos. Ir Čekijos seimas išrinko jį savo karaliumi, bet Vytautas karūnos nepanoro.

Dukra Sofija kvietė jį užimti Maskvos Didžiosios kunigaikštystės didžiojo kunigaikščio sostą, bet ir Maskvos atsisakė. Norisi rėkti, kad Vytautas buvo toks didis, kad pats, kaip Lenkijos karalius Lakietka, galėjo užsidėti karūną ant galvos, bet neužsidėjo. Kodėl?

Matyt, dėl didžiulės atsakomybės nedaugelis ryžosi imtis romano Vytauto tema. Tad nusprendžiau Vytauto portretą atskleisti per Onos paveikslą, kurią jis, kaip galima įtarti, labai mylėjo – du kartus palikęs kariuomenę traukė į Trakus. O gal taip elgėsi iš pavydo?“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.