Anot Vilniaus vicemero socialdemokrato Gintauto Palucko, antrojoje rugsėjo pusėje ketinama skelbti bendrą architektūrinį aikštės prie Nacionalinės filharmonijos sutvarkymo ir skulptūros konkursą, tačiau Š.Birutis abejoja, ar konkursas įvyks sklandžiai.
„Aš turėjau savo matymą – paminklas jau būtų stovėjęs ir tai būtų padaryta ne valstybės lėšomis. Tačiau prasidėjus diskusijai, kuri nieko gero nedavė, o tik laiką pratempė, vėl esame toje padėtyje, kurioje buvome prieš dvejus ir daugiau metų: sudarytos komisijos, kurios kažką spręs, bet nuo to nei pinigų padaugėjo, nei projektas naujas atsirado. Visada sakiau, kad jei kas turi geresnį projektą, tegu stato geresnį, bet tas paminklas Sirvydo skvere jau būtų stovėjęs“, – BNS sakė ministras.
Anksčiau svarstyta, kad skulptūra galėtų būti liejama pagal tarpukario skulptoriaus Rapolo Jakimavičiaus maketą. Jis šiuo metu priklauso Nacionaliniam muziejui. Paminklo sukūrimą ketino paremti koncernas „MG Baltic“, jis jau buvo pradėta gaminti. Tačiau Vilniaus valdantieji svarsto ieškoti kitų idėjų skulptūrai.
Ministras nemano, kad po korupcijos skandalo, kuriame be koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio, buvusio liberalų vadovo Eligijaus Masiulio figūruoja ir ministro bendrapartietis Vytautas Gapšys, koncerno mecenatystės faktas būtų pakenkęs J.Basanavičiaus įvaizdžiui.
„Tada dar nebuvo to liberalų skandalo. Reikėtų klausti liberalų, ar jie specialiai susiejo „MG Baltic“ su ta vieta ir viskuo, kad projektas nebūtų vykdomas. Ne tik „MG Baltic“ būtų buvęs mecenatas, nors gal ir pagrindinis, bet taip pat fondas būtų rėmęs projektą, pinigai būtų buvę. Viskas buvo sudėliota, paruošta. Deja, tie lietuviški žaidimai atveda prie nulinio rezultato“, – piktinosi ministras.
Š.Birutis nesiryžta spręsti, ar maketą turintis Nacionalinis muziejus, ar pats paminklą mecenavęs „MG Baltic“ koncernas dalyvaus savivaldybės konkurse.
„Turime praktikos, kai skelbiant konkursus ir niekas neįvyksta. Kitas dalykas – ar valstybė yra pasirengusi skirti biudžeto dalį kelių asmenybių paminklams, projektams, susijusiems su šimtmečiu? Kol kas, deja, galiu pasakyti: šito nėra“, – teigė Š.Birutis.
Vyriausybė prieš mėnesį įsteigė premjero Algirdo Butkevičiaus vadovaujamą komisiją Jono Basanavičiaus paminklo sukūrimo ir pastatymo Vilniuje darbams koordinuoti, Vilniaus meras Remigijus Šimašius paskirtas pavaduotoju.
G.Paluckas sako, kad rūpinsis ne tik paminklu, bet ir kitais J.Basanavičiaus įamžinimo reikalais: atmintinos dienos minėjimo renginiais, pašto ženklais ir kitomis detalėmis. Vicemero teigimu, savivaldybė, planavusi konkursą skulptūrai ir aikštei skelbti dar vasarą, užtruko rengdama sąlygas, nes Vilniaus vystymo kompanija buvo užsiėmusi sostinės darželių atnaujinimu.
„Be problemų – tam ir yra konkursas, kad išrinktumėme geriausią iš geriausių“, – teigė jis, paklaustas, ar tikimasi ir „MG Baltic“ dalyvavimo.
Pasak G.Palucko, lėšas aikštei prie filharmonijos tvarkyti turėtų skirti savivaldybė, skulptūrai – Vyriausybė ir privatūs rėmėjai.
„Aš net neabejoju, kad iš valstybės biudžeto tikrai bus skirta pinigų. Bus ir privačių rėmėjų – ne tik minėtas „MG Baltic“, bet ir Vilniaus klubas, išeiviai. Yra minčių net paskelbti lėšų rinkimą atidarius atskirą sąskaitą. Tad skulptūros finansavimo problemos nebus, nes tikrai atsiras norinčiųjų prie to prisidėti. Juk tai įamžinimas, skulptūra ilgai stovės“, – dėstė G.Paluckas.
Dėl J.Basanavičiaus atminimo įamžinimo Vilniuje aktyviai diskutuojama nuo 2014-ųjų pabaigos. Paminklą patriarchui ketinama pastatyti iki 2018-ųjų, kai bus minimas valstybės atkūrimo šimtmetis.
Sostinės savivaldybės tarybos sprendimu, J.Basanavičiaus paminklas turėtų iškilti prie Vilniaus filharmonijos, savivaldybės ir kai kuriems kitiems ekspertams patarus, kad tai geresnė vieta, nei K.Sirvydo skveras. Už pastarąjį pasisakė Kultūros ministerija, nacionalinis muziejus, žymūs architektai.
Peripetijos dėl J.Basanavičias paminklo vietos, kaip skelbta žiniasklaidoje, gali sietis ir su teisėsaugos atliekamu politinės korupcijos tyrimu. Jame įtarimai dėl kyšininkavimo pateikti koncerno „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui ir buvusiam Liberalų sąjūdžio pirmininkui Eligijui Masiuliui. Tačiau teisėsauga išsamesnės informacijos apie minėto tyrimo detales kol kas nėra pateikusi.
Šią savaitę E.Masiulis pateikė savo versiją, jog iš R.Kurlianskio ėmė ne kyšį, o 90 tūkst. eurų paskolą būstui, tačiau sandorio neregistravo pas notarą. Jis pripažino, kad prašė mero Remigijaus Šimašiaus „neskubėti daryti sprendimo savivaldybėje dėl vietos paminklui, kadangi buvo kilusios labai didžiulės aistros“.
„Kokios finansinės naudos galėjau suteikti “MG Baltic“ ir R.Kurlianskiui, paprašydamas, kad dvi konfrontuojančios pusės, dvi institucijos, susėstų tarpusavyje, pasikviestų visuomenės įvairius atstovus ir pasikalbėtų apie patriarcho įprasminimą? Aš negaliu šito suprasti“, – jam metamais įtarimais stebėjosi buvęs liberalų lyderis.
J.Basanavičius yra vienas iš ryškiausių XIX amžiaus pabaigos tautinio atgimimo pradininkų. Jo vadovaujama Lietuvos Taryba 1918 metų vasario 16 dieną paskelbė Lietuvos nepriklausomybę.
