Prie šių reikšmingų lietuviškosios muzikos herojų sukakčių įprasminimo spalio-gruodžio mėnesiais prisidės ir vienas didžiausių profesionalių chorų Lietuvoje – Kauno valstybinis choras. Trijuose koncertuose, vyksiančiuose skirtingose erdvėse, nuskambės choro atliekami Č. Sasnausko „Requiem“ ir „Miserere“, J. Juzeliūno „Patarlių simfonija“ bei opera „Žaidimas“.
Spalio 31 d. Kauno arkikatedroje bazilikoje skambės Č.Sasnausko „Requiem“ ir „Miserere“ (dirigentas Petras Bingelis). „Requiem“ – žymiausias didesnės apimties kompozitoriaus kūrinys, skirtas mišriam chorui ir solistams. Solo partijas koncerte atliks choro dainininkai – Kristina Stumbrienė (mecosopranas), Artūras Kurmalijevas (tenoras) ir Deimantas Braukyla (bosas). Atlikėjams pritars Kauno miesto simfoninis orkestras.
„Requiem“ – gedulingos mišios – pirmą kartą nuskambėjo Peterburgo Šv. Kotrynos bažnyčioje, pamaldose Amžinybėn iškeliavusio dailininko ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio atminimui. Savo charakteriu, forma, atlikėjų sudėtimi šis kūrinys peržengia bažnytinės muzikos, mišių stiliaus ribas. Vėlesniais metais šio kūrinio vertė buvo pastebėta ir kitų muzikų, pritaikiusių jį simfoniniam orkestrui.
Č. Sasnauską minime ir kaip vieną pirmųjų tautinę muziką puoselėjusių kompozitorių: „Requiem“ taip pat aiškiai juntama tautinė lietuvių dvasia.
„Miserere“ – monumentalus Č.Sasnausko kūrinys, pirmą kartą atliktas 1988 m. kunigo, vargonininko bei chorvedžio Gracijaus Sakalausko vadovaujamo choro, kuris netrukus po to buvo pavadintas Č.Sasnausko vardu.
Lapkričio 25 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje P.Bingelio diriguojamas choras bei Kauno miesto simfoninis orkestras iš lakoniškų posakių bei sentencijų išaus lietuviškų intonacijų kupiną muzikinę drobę – J.Juzeliūno „Patarlių simfoniją“. Tai vienas vėlyvųjų kūrinių, skirtas kompozitoriaus tėvo atminimui.
Rašydamas šią neįprastą simfoniją J. Juzeliūnas kruopščiai išnaršė Vinco Krėvės-Mickevičiaus parengtus lietuvių liaudies patarlių rinkinius. Kelios dešimtys liaudies išminties ir humoro krislų tapo žodinio simfonijos teksto pagrindu.
Apie savo sumanymą kompozitorius rašė: „Norėta ne vien prisiminti Tėvą, – tai buvo tarytum pretekstas pamąstyti apie mūsų tautos moralines vertybes, jų ištakas ir dvasią. (...) Iš tų lobių būtų galima sudaryti netgi visą moralinį – etinį kodeksą, teikiantį taiklų atsakymą į visas gyvenimo apraiškas“.
Gruodžio 10 d. Vilniaus kongresų rūmuose nuskambės dar viena J. Juzeliūno kompozicija – dramatiška opera „Žaidimas“ (režisierius Nerijus Petrokas). Šį kūrinį kartu su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru bei solistais diriguojant Gintarui Rinkevičiui choras atliks pirmą kartą. Operą kompozitorius kūrė pagal šveicarų rašytojo Friedricho Dürrenmatto apsakymą „Avarija“, kuris kūrėją sujaudino paradoksalia forma pateikta moraline problematika. Pagrindinis apsakymo veikėjas – reikšmingą karjerą padaręs komersantas Trapsas. Kelionėje sugedus prašmatniam „Studebaker“ markės automobiliui, jis priverstas ieškoti nakvynės nedideliame provincijos miestelyje. Trapsas sutinka dalyvauti jį priglaudusio senyvo pensininko, buvusio teisėjo namuose rengiamame savotiškame žaidime: nukaršę šeimininko bičiuliai, buvę teisininkai, savo malonumui nagrinėja įvairias praeities ir dabarties bylas.
Priėmęs pasiūlytą kaltinamojo vaidmenį, Trapsas žaismingos apklausos prie gausaus vaišių stalo metu pamažu įsisąmonina privedęs prie mirties savo pirmtaką – sintetinių audinių firmos vadovą Gigaksą. Didžiausiai teisėjų nuostabai, juokais paskelbtą mirties nuosprendį Trapsas netikėtai įvykdo pats.
„Kai perskaičiau šį apsakymą, mane pirmiausia patraukė jo pagrindinė idėja – asmeninė žmogaus atsakomybė už savo veiksmus, – yra pasakojęs J. Juzeliūnas. – F.Dürrematto apsakyme vyksta savotiškas žaidimas – su sąžine, su gyvenimu, su žmonėmis. Atsakomybės jausmas čia įgauna gilesnę prasmę: žmogus tarsi žaidžia su savo esybe, su pačia gyvenimo esme. Štai kodėl sumanęs parašyti operą, aš ją pavadinau „Žaidimu“.
Pasak Kauno filharmonijos vadovo Justino Krėpštos, džiugina tai, kad į Č.Sasnausko ir J. Juzeliūno sukakčių minėjimui skirtus renginius choras įsitraukė itin aktyviai: „Šių iškilių Lietuvos muzikų kūryba skambės ne tik didžiuosiuose miestuose. Atlikti programą, parengtą įprasminant reikšmingas datas, esame pakviesti į Elektrėnus, Šakius, Alytų ir Joniškį“.
„Lietuvių kompozitorių muzika neginčytinai išlieka svarbiausias mūsų repertuaro elementas, atspindintis nacionalinę tapatybę ir autentišką Lietuvos muzikinę tradiciją“, – teigė antrasis choro dirigentas Mindaugas Radzevičius.
Koncertiniame choro repertuare – 70 didelės apimties lietuvių kompozitorių veikalų, o visai neseniai jis praturtintas naujais šiuolaikinių lietuvių autorių kūriniais – Zitos Bružaitės „Requiem“ ir Vidmanto Bartulio „Keliu“.
„Gegužę vykusio prestižinio „Prahos pavasario“ festivalio scenoje kauniečiai, diriguojami P. Bingelio, pristatė plačią ir įvairialypę kompozitorių Algimanto Bražinsko, Vaclovo Augustino, Vytauto Barkausko kūrybos paletę. Kvietimas dalyvauti šiame pasaulinės reikšmės muzikiniame renginyje ir pristatyti jame lietuvių kompozitorių muziką chorui buvo reikšmingas ne tik kaip kolektyvo profesionalumo pripažinimas, bet ir kaip galimybė prisidėti prie Lietuvos muzikinės kultūros sklaidos“, – mintimis dalijosi choro dainininkas Rimantas Klevečka.