Ramūnas Gerbutavičius: „Pizos bokštas susmuko“

Na, visiška pizė.

T.Bauro ir „Scanpix“ nuotr.
T.Bauro ir „Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Ramūnas Gerbutavičius („Lietuvos rytas“)

Nov 22, 2016, 12:27 PM, atnaujinta Apr 17, 2017, 9:06 AM

Tokia tad ir visuomenė – milijonai akių porų, nukreiptų į pasaulį, bet matančių tik save. Ir taip greičiausiai buvo visada, tik mūsų laikai su visais feisbukais akivaizdžiai parodė, kad kiekvienas neabejoja esąs jei ne pasaulio, tai socialinio tinklo lyderis.

Taigi visais kanalais transliuojama, kad tąnakt papūtė labai stiprus vėjas. Bažnyčią kas antrą sekmadienį aplankantieji jautė galingus gūsius iš dangaus. Kai kurie politinėms pervartoms jautresni protai patyrė mentalinį uraganą iš Baltųjų rūmų.

Valstiečiai sako, kad vėjai staiga ėmė siausti – susikryžiavo būtent tame taške atklydę iš visų profesionalų burnų. O kiek pasaulyje gyvena profesionalų? Apie 7 465 852 330. Per šiandieną jų padaugės 121 890. Kiek bus iš viso? Esate profesionalas, susiskaičiuokite.

Tačiau būtent tame taške tvyrojo visiška ramybė. Tokią tylą galėtum patirti tik muziejuje, kuriame riogso dabarčiai jau nebereikalinga praeitis. Kultūra. Istorija, kurią fotografuojame išmaniaisiais, bet iš kurios nė velnio nesimokome.

Nežinia, gal tą tykią naktį žvirblis tūptelėjo ant stogo atbrailos, o gal visus 296 laiptelius įveikė skruzdėlė, užsimaniusi paskutinįsyk pažvelgti į pasaulį iš 56,67 metro aukščio?

Kalbama, kad Leonardas Pizietis, žvelgdamas į tuomet dailiais cilindrais viršun dar tik kylantį statinį sugalvojo garsiąją Fibonačio (Fibonacci) skaičių seką. Iš čia, bent jau taip pasakojama, Galileo Galilei žemyn svaidė visokius rakandus, kol išsiaiškino laisvojo kritimo pagreičio esmę – kad visų laisvai krintančių kūnų pagreitis yra vienodas.

O ką jau kalbėti apie I.Newtoną, kuris, pasak anekdotų ir legendų, iš Anglijos su maišu obuolių keliavo į Italiją – vien tam, kad galutinai įsitikintų, jog nuo legendinio bokšto metami vaisiai krenta žemyn, o ne kyla į viršų, ir kad galiausiai suformuluotų visuotinės traukos, arba gravitacijos, dėsnį.

Net jei visos šios istorijos yra grynas pramanas, jos dabar, kai visi kalba apie mistinius vėjus ir tonomis gamina grėsmingas pranašystes, atrodo tikresnės. Tiesiog arčiau tiesos už visas tas senstančios Europos hadronų audras.

Tą žvaigždėtą naktį buvo taip nevėjuota ir tylu, kad net burlaiviai Ligūrijos jūroje būtų sustoję, jei tokie šiais laikais dar plaukiotų kaip kadaise. Greičiausiai nebuvo nei žvirblio ant stogo atbrailos, nei juo labiau skruzdėlės, įveikusios 296 laiptus.

Bokštas tiesiog susmuko. 14 453 tonos šlumštelėjo. Per sekundę. Per akimirką. Tačiau atidesnė akis būtų pamačiusi tą didingą grožį ir siaubą, kai pats viršutinis laiptelis pasviro žemyn, atitrūko, kliudė kiek žemesnį ir tada visi 296 laiptai lyg domino kaladėlės spyruokle nudardėjo žemyn.

Viena po kitos atšoko išorinės marmuro plytelės, ėmė skilinėti kolonados ir visi aštuoni tuščiaviduriai cilindrai lyg lėtaeigis liftas nusileido žemyn palikdami dulkių stulpą žvaigždėtame danguje. Tik jau nukritusių septynių varpų gausmas girdėjosi net tada, kai dulkės iš lėto nusėdo visą Piazza dei Miracoli, arba Stebuklų aikštę.

Tie, kurie kalbėjo apie vėjus iš Rytų ar Baltųjų rūmų, nepraleido progos postapokaliptiškai papokštauti, kad taip turėjo atsitikti anksčiau ar vėliau. Juk bokštas jau aštuonis šimtmečius buvo pasviręs. Tačiau niekas, net jie, iš tiesų nežinojo, kodėl jis nepaiso jokių gamtos, gravitacijos ar laisvojo kritimo dėsnių. Vieni tauškė apie grunto ypatybes. Kiti varinėjo kalbas apie konstrukcijos trūkumus.

Tačiau tą tykią giedrą naktį, kai Ligūrijos jūroje sustojo jau seniai nebeplaukiojantys burlaiviai, pasviręs bokštas pajuto, kad didingųjų laikų, didžio grožio svoris jam jau per sunkus. Nė vienas iš tų 7 465 852 330 tokių pat pasvirusių profesionalų, matančių ir rodančių tik save, nenujautė, neišpranašavo, kad tai atsitiks būtent tą tylią, giedrą ir žvaigždėtą akimirką, kai esą papūtė viesulai iš Rytų ir Baltųjų rūmų.

Ir net jeigu visa tai sukurta, išgalvota, pramanyta, kaip mes dabar gyvensime be savojo bokšto, be mūsų pasvirusios varpinės.

Na, visiška pizė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.