– Scenoje nuolat trykštate energija, ekspresyvumu ir aistra muzikai. Ar esate nenustygstantys vietoje ir asmeniniame gyvenime?
Dalia: Esame energingi ir laimingi, nes darome tai, ką mėgstame ir kuo tikime. Tas jausmas mus lydi ir nulipus nuo scenos.
Justas: Buvimą NIKO artistu galėčiau apibūdinti kaip itin dinamišką ir kūrybingą gyvenimo būdą. NIKO yra mūsų visų veiklos bazė. Čia groju nuo 2007-ųjų, kai Gediminas įkūrė ansamblį. Pats prodiusuoju popmuziką ir ritmenbliuzą, turiu savo projektą „The Amazing Cello“, esu išleidęs savo solinį violončelės albumą, kuriame skamba ir mano sukurta muzika. Laisvalaikiu kūrybą derinu su sportu – nuo vaikystės lankau tekvondo kovos meno treniruotes, neseniai įgijau juodąjį diržą, esu ekstremalaus vairavimo entuziastas.
– Kaip manote, ko reikia šiuolaikiniam klausytojui?
Gediminas: Fantastiškas jausmas koncertuose yra jausti klausytojus už nugaros ar matyti juos – šimtus visiškai nepažįstamų žmonių, kurių širdys pamažu pradeda plakti tuo pačiu ritmu. Gal žmonėms reikia to buvimo kartu jausmo? Jausmo, kad bent trumpam, nepaisant nieko, esame suvienyti kažko didesnio – skambančios muzikos...
– Gastroliuojate įvairiose pasaulio šalyse: Rusijoje, Švedijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Didžiojoje Britanijoje, JAV. Kaip skiriasi klausytojas Lietuvoje ir svetur? Kaip jus pasitinka užsienio publika?
Augusta: Baltijos ar Skandinavijos šalių klausytojai labai šilti, per koncertus iš lėto mezgasi subtilus, slaptas, jautrus ryšys. Vokietijoje klausytojai dažnai būna pasidomėję apie atlikėją ar atliekamą repertuarą. Tai jiems – kaip smagus pasiruošimas, „namų darbai“. Publika visur įvairi, žmonės skirtingi, bet visada prisimenu, kad tai yra žmonės, kurie tą vakarą pasirinko laiką leisti būtent su mūsų atliekama muzika, ir tas jų sprendimas mums labai svarbus.
Dalia: Ansamblyje visi labai skirtingos asmenybės, bet Gedimino kuriama muzika ir dirigavimas mus sujungia į vieną kvėpuojantį organizmą. Manau, kad tai per koncertus ir padeda lengvai „susikalbėti“ su plačia įvairaus amžiaus publika ir pasiekti kiekvieną klausytoją. Ir visai nesvarbu, ar būtume Lietuvoje, ar bet kur kitur pasaulyje.
– Kokie būtų trys žodžiai, apibūdinantys jūsų orkestrą?
Gediminas: Veržlumas, kokybė, šviesa.
– Ar kolektyve verda daug aistrų dėl muzikos atlikimo, interpretacijų ar programos parinkimo?
Augusta: NIKO muzikantus vienija geriausio įmanomo rezultato siekis, laiko didelėms aistroms nėra. Mintimis dalijamės, vyksta bendras kūrybinis procesas, atsakymų ieškome kartu, bet darbe esame pasiskirstę atsakomybėmis.
– Poilsis – jūsų stichija ar mieliau renkatės darbą?
Dalia: Esame maksimalistai, nuolat ieškantys naujų idėjų ir daug koncertuojantys, todėl poilsiui laiko lieka nedaug. Tačiau tikrai nesiskundžiame – kiekvienam mūsų NIKO yra džiuginanti veikla, kur tobulėjame, pasisemiame energijos, įgyvendiname savo idėjas ir be galo džiaugiamės galėdami tuo dalytis su klausytojais. Tiesa, per koncertines keliones randame laiko ir pailsėti – vietoj pažintinių ekskursijų dažnai mieliau renkamės viešbučio SPA.
– Kokie NIKO 2017 metų planai? Nauji konkursai, naujos programos, dar didesnės svajonės?
Augusta: Vasario mėnesį svečiuosimės Londone, kur debiutuosime garsioje Londono St.Martin-in-the-Fields salėje, darysime įrašus puikioje įrašų studijoje, ruošime visiškai naują programą ir dar daug daug visko. Rudenį pradėsime jau dvyliktąjį koncertų sezoną!
