Bet iš tiesų natos perveria visus kompozicinės muzikos „ekosistemos“ sluoksnius, atsidurdamos klasėse, auditorijose, repeticijų kambariuose, privačiose svetainėse, įrašų studijose, koncertinėse scenose ar bažnyčiose, suteikdamos atskaitos tašką muzikos įvykiams bei praktikoms.
Lietuvos muzikos informacijos centras (LMIC) jau pora dešimtmečių vykdo šią „mažosios leidybos“ veiklą, įvairių tipų injekcijomis aktyvindamas Lietuvos kompozitorių natų pasiūlą: nuo XX a. pradžios klasikų iki nūdienos jaunų autorių, nuo virtuozinių konkursinių iki popkultūrinės estetikos kompozicijų, pagaliau – nuo koncertinio repertuaro iki edukacinių kūrinių pradinukams.
2016 metais LMIC išleido 16 natų leidinių, atgaivinsiančių nemažo muzikos praktikų lauko repertuarą. Šis projektas įgyvendintas gavus dalinę Lietuvos kultūros tarybos ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos finansinę paramą.
***
„Lietuvos klasikos serija“ papildyta dviem XX a. pirmoje pusėje sukomponuotomis sonatomis smuikui ir fortepijonui – Juozo Gruodžio ir Kazimiero Viktoro Banaičio.
J. Gruodžio Sonata smuikui ir fortepijonui (1922), pirmasis šio žanro pavyzdys lietuvių muzikoje, per beveik šimtmetį sulaukė keleto redakcijų, o naujajame leidinyje smuiko partiją redagavęs britų smuikininkas Christopheris Horneris siekė palikti kuo daugiau autentikos. Ir J. Gruodžio opusas, ir K.V.Banaičio Sonata smuikui ir fortepijonui (1935) atspindi anuometinę tendenciją lietuvių liaudies intonacijas derinti su nuosaikiai modernia muzikine kalba.
LMIC iniciatyva savo repertuarą ypač galės praturtinti pianistai: 2016 m. išleisti du leidiniai, skirti solo fortepijonui, ir net septyni kūriniai fortepijonų duetui. Pernai Lietuvos kompozitorių sąjungos ir LMIC organizuotame naujų kūrinių fortepijonui solo konkurse geriausiai įvertinti kūriniai sudėti į rinkinį „Plaktukai be fortepijono“, kuris atlikėjus neabejotinai įkvėps įveikti virtuozinius iššūkius.
Tuo metu ieškantiems ekstremalaus asketizmo ir rituališko įsiklausymo tiktų Šarūno Nako „Ketmanas“ (2012). Kūrinį redagavęs ir įgrojęs Daumantas Kirilauskas teigia, jog „kiekviena pažintis su nauja muzika yra įdomi“.
Net septynis natų leidinius inicijavo ir suredagavo pianistai Rūta Rikterė ir Zbignevas Ibelhauptas, turintys didžiulę lietuvių autorių muzikos sklaidos patirtį kaip fortepijoninio dueto atlikėjai.
„Per daugelį metų susikaupė nemažai lietuvių autorių kūrinių, sukurtų dviem fortepijonams. Suvokus, kad ši muzika yra beveik niekam nežinoma, atsirado noras ją paskleisti ir populiarinti. Manau, daugelis šių kūrinių skirti ne tik aukščiausios klasės profesionalams – jie gali būti įtraukti ir į muzikos gimnazijų, konservatorijų bei akademijų mokymosi programas“, – teigė muzikai.
Duetų atlikėjams gaivių ir įvairiakrypčių muzikavimo patirčių atvers virtuoziški Algimanto Kubiliūno „Tokata“ (2009) ir Vytauto Barkausko „Allegro brillante“, op. 107 (1996), repetityvūs Gintaro Sodeikos „Sutapo“ (2010) ir Egidijos Medekšaitės „Tekstilė 1“ (2006), permainingi Broniaus Kutavičiaus „Roberto demonai ir angelai“ (2007) ir Jurgitos Mieželytės „Šukės“ (2010), žaismingi Giedriaus Kuprevičiaus „Dvynukai“ (2009).
***
Ankstyvam kontaktui su šiuolaikine lietuvių muzika užmegzti skirtos dvi naujos edukacinės kūrinių rinktinės. Pradinių klasių smuikininkams išleistas rinkinys „Tiltelis“, o įvairaus amžiaus vokalistams – leidinys „Kodėl?“.
Pastarojo leidybą įkvėpė siekis kuo anksčiau moksleivius sudominti šiuolaikine muzika – šviežiai skambančia ir atliepiančia gyvenamajam laikui. „Norėjosi, kad XXI amžiaus kūrėjai parašytų dainų XXI amžiaus jaunimui“, – teigia rinkinio sudarytoja ir redaktorė Gintarė Skėrytė.
Studentų profesiniam augimui reikšmingi konkursai neretai juos įtraukia ir į šiuolaikinės muzikos stichiją. Dalyvius atiduoti duoklę šiuolaikinei lietuvių muzikai įpareigoja Tarptautinio Juozo Pakalnio vardo pučiamųjų instrumentų konkursas, kurio privalomus lietuvių kompozitorių kūrinius LMIC išleido rinkinyje „Segmentai“.
Pagavaus skambesio besiilginčius pradžiugins du akademinės ir populiariosios muzikos jungtį propaguojančio Teisučio Makačino kūrinių leidiniai. Vieną jų – 3 dalių siuitą fleitai, altui ir fortepijonui „Iš paraštės“ (2005) – inicijavo ir suredagavo ansamblio „Vilniaus arsenalas“ meno vadovas Rolandas Romoslauskas.
„Lietuvių muzikoje labai mažai nuotaikingų, nepretenzingų kūrinių. Ši kompozicija papildo kuklų šio žanro repertuarą. Šiandienos kūrybai būdingi įtampos, apokaliptinių nuotaikų atgarsiai verčia ilgėtis tiesiog gražios, smagios melodijos. Įvaldyti pramoginius žanrus ne taip paprasta. Džiugu, kad tokia muzika bus lengviau pasiekiama norinčiam tiesiog pamuzikuoti“, – kalbėjo R.Romoslauskas.
Dar vienas naujas T. Makačino muzikos leidinys „Vėjas man pasakė“ įprasmina ir kviečia prikelti naujam gyvenimui Lietuvos estrados klasika tapusias dainas.
Visus natų leidinius galima įsigyti Lietuvos muzikos informacijos centre.
