Kovą sostinės muzikinį peizažą paįvairins penki atlikėjų konkursai

Visi šie konkursai rengiami Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Mažiausiai keturi iš jų dedikuoti Lietuvos ir pasaulio muzikos scenos didiesiems.

D.Matvejevo nuotr.
D.Matvejevo nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Mar 8, 2017, 6:32 AM, atnaujinta Apr 8, 2017, 10:37 AM

Kovo 8 d. vienos charizmatiškiausių Lietuvos pianisčių Mūzos Rubackytės iniciatyva startuoja naujas pianistų konkursas „Lisztofonija“, skirtas populiarinti Lietuvoje Ferenco Liszto kūrybą.

Kovo 17 ir 18 d. vyks jau daugelį metų rengiami Stasio Baro dainininkų (tenorų) ir Vincės Jonuškaitės-Zaunienės dainininkių konkursai.

Kovo 25 ir 26 d. devintą kartą rengiamas Raimundo Katiliaus Lietuvos jaunųjų atlikėjų konkursas taps prasmingu akcentu minint per anksti išėjusio žymaus smuikininko 70-metį.

Kovo 30–31 d. LMTA erdvėse vyks tarptautinis akordeonistų konkursas „Vilnius 2017“.

Netrūksta skeptiškų nuomonių, kad konkursai – lyg žirgų lenktynės, kuriose tikram menui, kūrybai nelieka daug erdvės. Tačiau didesni ir mažesni konkursai nenustoja populiarumo visame pasaulyje. Kaip per LMTA surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo šios aukštosios mokyklos rektorius prof. Zbignevas Ibelhauptas, konkursų nugalėtojams dažnai atsiveria platesnės karjeros galimybės.

„Šių dienų pasaulyje konkurencija neišvengiama. Galima įvairiai samprotauti apie konkursus, jų skaidrumą, tačiau visa tai nepaneigia, jog pergalė konkurse jaunam žmogui suteikia šansą būti pastebėtam, duoda postūmį ryškesnei karjerai, nors nesuteikia garantijų. Tai – galimybė.“

Rektoriui paantrino prof. Mūza Rubackytė, kurios globojamos asociacijos „LiSZtuania“ iniciatyva drauge su LMTA Fortepijono katedra rengiamas konkursas „Lisztofonija“. „Budistai sako, kad lyginimas sukelia kančią. Tačiau tik subrendęs žinai, kad esi. Jaunas žmogus, ieškodamas savęs, neišvengiamai susiduria su konkurencijos dvasia“.

LMTA Fortepijono katedros vedėjas prof. Jurgis Karnavičius pasidžiaugė, kad „Lisztofonijos“ prizas – ne piniginė premija, o profesionalus garso įrašas, pasitarnausiantis jaunajam atlikėjui lyg garsinė vizitinė kortelė.

„Ar galėjome mes savo studijų laikais svajoti apie tokią galimybę – padirbėti su profesionaliu garso režisieriumi ir įsigyti puikų įrašą? Be to, mūsų profesijoje be idealizmo neišsiversi“, – kalbėjo J.Karnavičius.

M. Rubackytė pridūrė: „Ypač turint minty patį Ferencą Lisztą – ryškią, idealistinę asmenybę, kuri daugeliui pianistų yra lyg idealas.“

Pagrindinį „Lisztofonijos“ prizą įsteigė Arūno Zujaus vadovaujama „MAMA Studios“. Papildomą prizą – firma „Organum“, suteikianti galimybę laureatams surengti koncertą naujoje „Steinway&Sons“ salono salėje Vilniuje.

Prieš 20 metų – 1997-aisiais – žymus išeivijos dainininkas Stasys Baras (1920–2006) įsteigė premiją jauniems Lietuvos dainininkams. Ši premija tapo svaria paspirtimi tokių šiandien žinomų solistų, kaip Edgaras Montvidas, Kostas Smoriginas ir daugelis kitų, karjeros pradžiai.

Ilgainiui konkursas Stasio Baro premijai laimėti dedikuotas tik tenorams, tarp jo nugalėtojų – Merūnas Vitulskis, Tomas Pavilionis. Pasak Dainavimo katedros vedėjos prof. Astos Krikščiūnaitės, šiais metais konkurse dalyvaus net 5 tenorai – skaičius nemažas, turint minty, kad šiame konkurse gali dalyvauti tik LMTA studentai.

Užtat Vincės Jonuškaitės-Zaunienės dainininkių konkurse varžysis net 20 studenčių. Verta stebėti šį konkursą, mat tarp buvusių laureačių – Asmik Grigorian, Jurgita Adamonytė, Ona Kolobovaitė, Katerina Tretyakova, Raminta Vaicekauskaitė, Lina Dambrauskaitė ir daugelis kitų šiandien žymių bei sparčiai garsėjančių solisčių. Nuo 2000 m. akademinio skautų sąjūdžio Vydūno fondo iniciatyva rengiamas V. Jonuškaitės-Zaunienės (1901–1997) konkursas kaskart išryškina pajėgiausius solistus, o klausytojams suteikia galimybę tapti naujųjų žvaigždžių gimimo liudininkais.

Kovo 16 d. vienam ryškiausių Lietuvos smuikininkų Raimundui Katiliui (1947–2000) būtų sukakę 70 metų. Prasminga, kad šiai sukakčiai dedikuojamas IX Raimundo Katiliaus jaunųjų atlikėjų konkursas: šio neeilinio atlikėjo ir pedagogo smuiko klasė LMTA visuomet buvo didelė, jis buvo mylimas savo studentų ir mokinių. Pasak prof. Petro Radzevičiaus, konkurse dalyvaus smuiko, alto, violončelės, kontraboso, arfos ir gitaros specialybių moksleiviai iš įvairių Lietuvos muzikos mokyklų, gimnazijų ir konservatorijų.

Pagrindinis konkurso tikslas – apžvelgti ateinančiųjų muzikų pajėgas ir perspektyvas. LMTA Styginių instrumentų katedra kelis dešimtmečius rengė jaunųjų styginių instrumentų atlikėjų konkursą. 2001 m. konkursui buvo suteiktas Raimundo Katiliaus vardas.

Tarptautinis akordeonistų konkursas „Vilnius 2017“ yra jau dvyliktosios akordeono atlikėjų varžytuvės. Nuo 1995-ųjų kas antrus metus rengiamas konkursas iš pradžių nepuoselėjo tarptautinių ambicijų, tačiau tiek Lietuvoje, tiek svetur populiarėjant akordeono muzikai, aprėpiančiai ir naujai kuriamą akademinę muziką, paskatino išplėsti konkurso dalyvių geografiją.

LMTA Akordeono katedros vedėjas doc. Raimondas Sviackevičius, pats būdamas itin aktyvus naujosios akordeono muzikos propaguotojas, neslepia, kad konkurso programos sudėtingos ir ambicingos, o pergalė konkurse Vilniuje vertinama net labiau, nei gan rimtų užsienio, pavyzdžiui, Vokietijos konkursų.

Įėjimas į renginius nemokamas

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.