Tarsi „mersedesą“ būtų užrakinę daržinėje: varpų galią tramdo bokšto sienos

Norėjo kaip geriau, išėjo kaip visada – Šv.Jokūbo ir Pilypo bažnyčios bokšte sumontuotas vienas didžiausių kariljonų Europoje, užuot skambesiu džiuginęs pusę Vilniaus, normaliai girdimas tik bokšto viduje – instrumentui sienos tiesiog nepritaikytos.

Pasiklausyti koncerto prie Šv.Jokūbo ir Pilypo bažnyčios atėję vilniečiai ir miesto svečiai stebisi: nejaugi tik tokį silpną garsą išgauna 61 varpo kariljonas?<br>M.Ptašek, J.Stacevičiaus nuotr.
Pasiklausyti koncerto prie Šv.Jokūbo ir Pilypo bažnyčios atėję vilniečiai ir miesto svečiai stebisi: nejaugi tik tokį silpną garsą išgauna 61 varpo kariljonas?<br>M.Ptašek, J.Stacevičiaus nuotr.
Klaipėdoje senojo pašto bokšto sienoje įrengtos angos kariljono garsui išeiti.
Klaipėdoje senojo pašto bokšto sienoje įrengtos angos kariljono garsui išeiti.
K.Kačinskas: „Kauno kariljonas kur kas mažesnis nei Vilniaus, bet skamba penkis kartus garsiau.“
K.Kačinskas: „Kauno kariljonas kur kas mažesnis nei Vilniaus, bet skamba penkis kartus garsiau.“
Prieš porą metų vilniečiai didžiavosi, kad turės didžiausią kariljoną šalyje.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Prieš porą metų vilniečiai didžiavosi, kad turės didžiausią kariljoną šalyje.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Dalia Gudavičiūtė („Lietuvos rytas“)

Jun 18, 2017, 9:43 AM, atnaujinta Jun 19, 2017, 1:26 PM

„Įsivaizduokite, kad kažkas prisipirko „mersedesų“ ir užrakino juos daržinėje.

Taip aš apibūdinčiau situaciją su Vilniaus kariljonu. Juk kariljonas – brangiausias pasaulio instrumentas, brangesnis už vargonus, o jo garsas užrakintas bokšto viduje“, – apie Šv.Jokūbo ir Pilypo bažnyčios bokšte sumontuotą kariljoną kalbėjo Klaipėdos kariljonierius docentas 62 metų Kęstutis Kačinskas.

61 varpo kariljonas, įsigytas už Europos Sąjungos lėšas, Šv.Jokūbo ir Pilypo bokšte buvo sumontuotas 2015-ųjų vasarą. Jis kainavo 580 tūkst. eurų.

– Šv.Jokūbo ir Pilypo bažnyčios bokšte įrengtas galingas kariljonas lauke prastai girdimas. Gal tiesiog įsigytas prastas instrumentas? – „Sostinė“ pasiteiravo Klaipėdos kariljonieriaus K.Kačinsko.

– Vilniaus kariljonas – labai geras instrumentas. Vienas stambiausių Europoje ir didžiausias Lietuvoje – tai faktas. Bet yra problema: šio kariljono reikia klausytis bažnyčios viduje per mikrofonus, įgarsinus.

Rugsėjo pradžioje grojau su Vilniaus choru ir pats turėjau progą tuo įsitikinti. Garsas buvo transliuojamas į bažnyčią ir efektas buvo milžiniškas. Tai labai geras instrumentas.

Bet garsas turi kažkur išeiti. O angos bokšte, kuriame kariljonas įrengtas, neatitinka jo masės. Garsas verda bokšto viduje, jis neišleidžiamas į lauką. Tai – fizikos dėsniai.

Kauno kariljonas kur kas mažesnis, bet skamba penkis kartus garsiau, nes garsas išeina į lauką.

Dabar Vilniaus kariljonas girdimas, bet tikrai ne tokiu intensyvumu ir ne tokiu garsu, kaip jis privalo skambėti. Juk tai galingas kariljonas.

Bet nemanau, kad kultūros paveldo specialistai leistų padaryti bokšte angas, kad garsas išeitų į lauką. Jis liks bokšto viduje užrakintas.

– O kaip garsas išeina Klaipėdoje – juk kariljonas irgi sumontuotas bokšte?

– Klaipėdoje bokšto sienose įrengtos metalinės žaliuzės, atidaromos nuotoliniu būdu. Prieš kiekvieną koncertą žaliuzės atidaromos atitinkamu kampu ir garsas išeina lauk.

Koncertą pagrojai – žaliuzės užsidaro, bokštas izoliuojamas ir atrodo kaip buvęs. Fasadas lieka toks pat.

Dar viena problema su Vilniaus kariljonu – varpų išdėstymas bokšte.

Varpai yra išdėstyti vienas nuo kito dideliu atstumu ir grodamas nesijauti patogiai.

Čia ne mano nuomonė. Kalbėjau su dviem olandais, šauniais muzikantais – jie sakė: „Mes jaučiame diskomfortą.“ Varpai turėtų būti arčiau vieni kitų, bet šito pakeisti jau neįmanoma.

– Nejaugi įrengiant Vilniuje kariljoną niekas nepasikonsultavo su kariljonieriais? Juk Lietuvoje lyg ir yra kariljonų tradicijos.

– O kokios tos tradicijos? Muzikantų specialybių registre tokios specialybės nėra. Mums mokami atlyginimai kaip instrumentalistams, t.y. muzikantams, kurie sėdi orkestre.

O kariljonininkas, kaip ir vargonininkas, atlieka solinius koncertus. Tai apie kokias tradicijas mes šnekame?

– Vilniaus kariljonu dažniausiai groja kompiuteris – jis turi programas, kurios siunčia nurodymus sudaužti vieną ar kitą varpą. Kaip vertinate tokius koncertus?

– Kai groja kompiuteriukas, instrumentas nevadinamas kariljonu. Tada tai muzikinė dėžutė. Kariljonas skamba tada, kai juo groja gyvas muzikantas.

– Kodėl kariljonieriai iš Klaipėdos nenori groti Vilniaus kariljonu?

– Kaip jūs tai įsivaizduojate? Savo malonumui turiu nuvažiuoti į Vilnių, pagroti, man pasakys „ačiū“, tą pačią dieną turėsiu važiuoti namo. Juk kelionė kainuoja, kažkur pernakvoti reikia.

Kariljonas priklauso vienuoliams. Puikiai žinau, kad vienuoliai tikrai pinigų neturi. Jeigu man bent apsimokėtų kelionės – kartkartėmis pagročiau.

Kita vertus, ne valdžia tą instrumentą pirko – kokios gali būti pretenzijos? Džiaukitės, kad yra toks daiktas, kuris bent kartais suskamba.

Dėl kariljonų bažnyčios negriaus

Algimantas Degutis

Kultūros paveldo departamento direktorės pavaduotojas

„Šiuo metu nevyksta jokių diskusijų apie kokias nors papildomas angas Šv.Jokūbo ir Pilypo bažnyčioje. Dėl kariljonų bažnyčios tikrai negriausime. Kiek yra, tiek ir užtenka. Reikėjo apie tai pagalvoti prieš statant kariljoną. Jei sena bažnyčia tam netinka – galėjo juos montuoti naujoviškame pastate.

Sureguliavo olandai

Mindaugas Slapšinskas

Dominikonų vienuolis, Šv.Jokūbo kultūros centro direktorius

„Kariljono garso sklidimas – sudėtinga problema. Įrengę kariljoną olandai buvo atvažiavę į Vilnių dar kartą ir įtempė siūlelius, kurie jungia instrumentą, kad garsas būtų stipresnis. Olandų prašymu bokšte papildomai įrengtos žaliuzės ant langų, kad nukreiptų garsą.

Vienuolynas gavo finansavimą iš privačių asmenų ir nusipirko įgarsinimo įrangą. Nuo šiol garsas iš varpinės per mikrofonus transliuojamas į bažnyčios vidų.

Turime įsigiję 50 kompiuterio programų, pritaikytų mūsų bažnyčios kariljonui. Pirmiausia renkamės klasikinę muziką ir tokią, kuri būtų pritaikyta liturginėms šventėms.

Man atrodo, kad kariljono koncerto reikėtų klausytis atsisėdus ant žolės ar patiesalo. Tai – greičiau popietė su kariljonu. Negalima eiti klausytis kariljono kaip simfonijos.

Kartą per mėnesį mūsų kariljonu groja kariljonieriai iš Kauno.

Nuo liepos vidurio kiekvieną trečiadienį 19 val. vyks kariljono koncertai.“

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.