Vėliau elektroniniu paštu ji patikslino, kad Kultūros ministerijai pateikta sudegusių dviejų pastatų preliminari atstatymo kaina siekia 362 tūkst. eurų. Direktorė įsitikinusi, kad visus nuostolius dėl sudegusių pastatų atlygins festivalio „Granatos Live“ organizatoriai. Tai esą numato muziejaus sutartis su festivaliu, todėl kol kas nesvarstoma galimybė samdytis advokatą bylinėtis.
Draudikai prisibijo rizikos
Praėjusį savaitgalį per muzikos festivalį „Grantos Live“ kol kas dėl nenustatytų priežasčių sudegė du Mažosios Lietuvos – Šilutės rajono Vabalų kaimo – pastatai. Jie į Rumšiškes atgabenti 1988 metais ir dėl pinigų stygiaus nebuvo tvarkomi – atnaujinti pradėti neseniai, spėta tik perdengti stogą.
V.Reipaitė BNS tvirtino, kad dėl muziejaus turto draudimo su įvairiomis draudimo bendrovėmis kalbėta daugybę kartų, bet draudikai atsisakė teikti paslaugas, nes pastatai mediniai, - yra didelė nelaimių rizika, todėl pavyko apdrausti tik septynis pastatus iš 150-ies esančių muziejaus teritorijoje.
Draudimo įmokos siekia 2 tūkst. eurų. Pasak direktorės, ir šie pastatai buvo
apdrausti, nes pastatyti, atstatyti arba rekonstruoti 2016 metais. „Užtat ir draudė, kad nebuvo eksponatų“, – aiškino muziejaus vadovė ir pabrėžė, kad draudimo kompanijos kol kas atsisako toliau su muziejumi tęsti derybas dėl kitų pastatų draudimo.
Pavieniai muziejaus eksponatai irgi nedrausti, kaip ir tie muziejaus ekspoziciniai gyvenamieji namai, kurių priešgaisrinė sauga sutvarkyta, nes nėra lėšų juos apdrausti.
V.Reipaitė mano, kad valstybė galėtų įsteigti fondą, iš kurio būtų finansuojamas paveldo statinių ir eksponatų draudimas.
Neaišku, kiek paveldo apdrausta
Kultūros paveldo departamentas pripažįsta neturintis duomenų, kiek paveldo yra apdrausta. Draudimo verslas nenori drausti tokių pastatų, mat jų priešgaisrinės saugos priemonės yra per menkos.
Be to, pasak draudėjų, Lietuvoje sunku objektyviai nustatyti paveldo vertę, todėl neaišku, kokia verte drausti ir kaip atlyginti žalą.
Politikai įsitikinę, kad valstybei svarbius statinius ir juose esančius eksponatus privaloma apdrausti ir siūlo atsakingiems asmenims pradėti diskusijas su draudikais dėl draudimo sąlygų sušvelninimo.
Parlamentinis Kultūros komitetas ketina rudenį aiškintis, kiek šalyje paveldo apdrausta ir kaip priversti apdrausti privačiose rankose esantį paveldą.
Pasak Kultūros paveldo departamento direktorės pavaduotojo Algimanto Degučio, paveldo draudimu turi rūpintis jo valdytojas, o jis pats nežino, kiek paveldo Lietuvoje yra apdrausta.
„Draudimo pareigos nėra. Ji būtų palengvinimas pačiam turto valdytojui – nelaimės atveju jis gautų kompensaciją, o kai draudimo nėra, turi mokėti iš savo pinigų“, - dėstė A.Degutis.
Pavaduotojo įsitikinimu, daugelis kultūros paveldo valdytojų net nesuvokia savo turto svarbos ir vertės, todėl turėtų būti nustatyta pareiga jį apdrausti. „Kultūros paveldas turi visuomeninę vertę, taigi visuomenė turėtų uždėti pareigą jį išsaugoti ar po nelaimės atkurti“, – aiškino A.Degutis.
Jis suabejojo, ar valstybė pati galėtų skirti pakankamai lėšų kultūros paveldo objektams apdrausti, tačiau apie minimalų draudimą, pasak jo, būtų galima galvoti.
A.Degutis priminė, kad sudegęs Palangos kurhauzas taip pat nebuvo apdraustas.
„Dabar valstybė, savivaldybė mokės už jo atstatymą. Jei būtų draustas, valstybei reikėtų mažiau pridėti“, - kalbėjo Kultūros paveldo departamento atstovas.
Statiniai – prastos būklės
Valstybės įmonės Turto banko komunikacijos vadybininkės Aušros Pocienės teigimu, Turto banko valdomi kultūros paveldo statiniai yra apdrausti. Ji patvirtino, kad prastesnės būklės turto draudimo kompanijos nenori drausti, o „didžioji dalis to turto yra tikrai prastos būklės“.
Pasak Turto banko atstovės, Kauno regione Turto bankas valdo aštuonis kultūros paveldo objektus, iš jų penki apdrausti pilnai, pavyzdžiui, Šančių sinagoga, pastatas Sapiegos gatvėje, projektuotas Arno Funko, Kauno tvirtovės kareivinių kompleksas, o trys – tik civilinės atsakomybės draudimu, nes jie yra parduodami, be to, jų būklė labai bloga ir draudikai jų nedraudžia. Toks likimas ištiko malūną Šlapaberžės kaime, Kėdainių rajone.
Kultūros ministerija sukluso
Lietuvoje yra 103 muziejai, iš kurių 16 valdo Kultūros ministerija. Čia saugoma per 4 mln. vertybių – 55,4 proc. visų Lietuvos muziejuose saugomų vertybių. Kultūros ministrės patarėjo Viktoro Bachmetjevo teigimu, „absoliuti dauguma pastatų yra apdrausti“.
Tačiau jis neslėpė, kad muziejinių vertybių situacija yra gerokai keblesnė. Visų pirma, dar nebaigtas saugomų kultūros vertybių įvertinimo procesas. Antra, siekdami apdrausti savo eksponatus muziejai susiduria su sunkumais ieškodami draudimo bendrovės.
„Rumšiškių liaudies buities muziejus dėl Salų etnografinės sodybos kreipėsi į septynias draudimo bendroves ir visos jos atsisakė drausti tokius eksponatus“, - sakė V.Bachmetjevas.
Anot jo, iki šiol Kultūros ministerijai pavaldžioms įstaigoms reikalavimo apdrausti savo turtą nebuvo, - pačios įstaigos spręsdavo, ar tai daryti ir kaip drausti. Tačiau po gaisro Rumšiškių muziejuje ministerija ketina skirti didesnį dėmesį jai pavaldžių įstaigų turto draudimui.
„Apie konkrečias priemones kalbėti dar anksti. Jos bus aiškesnės, išanalizavus situaciją ir peržvelgus turimus resursus“, – teigė ministerijos atstovas. Jis patikino, kad visų saugomų muziejų kultūros vertė bus aiški 2020 metų gruodį.
„Kiekviename muziejuje situacija yra skirtinga, tačiau jau dabar galima konstatuoti pagal kasmetines ataskaitas, kad tas vertinimas vyksta gerokai lėčiau nei planuota“, – pripažino V.Bachmetjevas.
Netinkama priešgaisrinė sauga
Bendrovės „Lietuvos draudimas“ Verslo draudimo rizikos vadovo Arūno Raziūno teigimu, prašymų apdrausti kultūros objektus, bažnyčias dažniausiai sulaukiama, kai atsitinka tokios nelaimės kaip prieš savaitę įvykęs gaisras Rumšiškėse.
Jo teigimu, draudžiant nestandartinius objektus, kultūros paveldo statinius yra nustatomos tam tikros individualios draudimo sąlygos, nuostolių atlyginimo principai, aptariami rizikos sumažinimo ir valdymo klausimai.
„Įvertinti galima kiekvieno pastato atkūrimo vertę, paprastai ji ir tampa draudimo sumos pagrindu. Tai reiškia, kad draudimo suma yra pakankama atkurti pastatą iki prieš tai buvusios būklės, bet tikrai neįmanoma išsaugoti jo unikalumo, kas ir yra didžiausia vertė.
Objekto meninė ir paminklosauginė vertė, viduje esančio kilnojamojo turto vertė, kuri apima antikvarines vertybes, liturginius reliktus, negali būti objektyviai įvertinta ir dėl apskaitos nebuvimo, ir dėl to, kad Lietuvoje praktiškai neįmanoma objektyviai nustatyti jų vertės, todėl neaišku, kokia verte drausti ir kaip atlyginti žalą“, – teigė jis.
Pasak A.Raziūno, vertinant ne tik religinės paskirties objektus, bet ir meno, susiduriama su sertifikuoto vertinimo paslaugos stoka.
„Kai rizika nėra iki galo aiški, tokios draudimo paslaugos neįmanoma pasiūlyti ir nustatyti draudimo įmokos“, – teigė jis.
A.Raziūnas įspėjo, kad valstybė netinkamai rūpinasi savo kultūros vertybių priešgaisrine sauga. „Valstybei priklausantys paveldosauginiai, kultūriniai objektai dažnai nėra aprūpinti tinkamomis priešgaisrinės saugos ar gaisro detekcijos priemonėmis, todėl nesant elementarių rizikos valdymo faktorių draudimo apsaugos neįmanoma pasiūlyti“, – pareiškė „Lietuvos draudimo“ atstovas.
„Lietuvos draudimas“ šiemet apdraudė 98 kultūros ir 718 švietimo statinius (įskaitant ir pastatuose esantį turtą), taip pat 47 įvairiems Lietuvos muziejams priklausančius pastatus, 40 bibliotekų ir archyvų.
Pripažino, kad situacija nenormali
Seimo Kultūros komiteto narys liberalas Arūnas Gelūnas, kuriam 2012 metais einant kultūros ministro pareigas sudegė ką tik restauruotas bei apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų Tytuvėnų vienuolynas, pripažįsta, kad draudimo verslas kultūros paveldo kratosi.
„Tada daug posėdžiavome svarstydami, ką daryti su paveldu, kaip jį apsaugoti. (...) Patyrėme, kad į pažeidžiamus pastatus draudėjai žiūri labai kreivai, buvo ir tam tikrų formalių kliūčių“, – prisiminė parlamentaras.
A.Gelūnas neabejoja, kad valstybei svarbius statinius ir juose esančius eksponatus reikia apdrausti. „Turėtų įvykti Kultūros ministerijos diskusija su draudėjais dėl draudimo sąlygų, reikėtų juos įtikinti šiek tiek sušvelninti draudimo sąlygas paveldui“, – svarstė eksministras.
Seimo narys nesieja draudimo problemų su aplaidumu: „Tai atsiremia į varganą biudžetą“, – įsitikinęs jis.
Seimo kultūros komiteto vadovą, „valstiečių“ frakcijos seniūną Ramūną Karbauskį nustebino tai, kad kultūros paveldo statiniai gali būti neapdrausti. „Draudimo situacija rodo, kaip valstybė rūpinasi savo paveldo apsauga“, – mano jis.
R.Karbauskis teigė, jog Komitetas rudenį laukia informacijos apie kultūros paveldo draudimą ir tada darys išvadas.
Parlamentaras abejojo, ar draudimas yra labai brangus. „Jeigu leidi daryti renginius šalia tokių pastatų, turi suprasti jiems kylančią riziką ir aiškiai derėtis su tais, kam sutinki išnuomoti teritoriją, dėl reikiamų kaštų padengimo“, – neabejojo R.Karbauskis.