Išaiškėjo, kaip atrodys Lukiškių aikštės paminklas. Gal kaip jonvabalių laukas?

Lukiškių aikštės sutvarkymo komisija antradienį pristatė aikštės sutvarkymo konkurso finalininkų darbus – vizualizacijas.  Iš daugiau kaip trisdešimties dalyvių atrinkti penki konkurso lyderiai turėjo du mėnesius Lukiškių aikštės memorialo idėjoms tobulinti. 

 Architektūros teoretiko T.Grunskio ir jo kolektyvo „Aexn“ projektas, kuriama panaudojama laisvės kovų simbolika. Vakare aikštė primintų jonvabalių lauką.<br> Organizatorių nuotr.
 Architektūros teoretiko T.Grunskio ir jo kolektyvo „Aexn“ projektas, kuriama panaudojama laisvės kovų simbolika. Vakare aikštė primintų jonvabalių lauką.<br> Organizatorių nuotr.
Lukiškių aikštės sutvarkymo komisija antradienį pristatė aikštės sutvarkymo konkurso finalininkų darbus – vizualizacijas. <br> R.Danisevičiaus nuotr.
Lukiškių aikštės sutvarkymo komisija antradienį pristatė aikštės sutvarkymo konkurso finalininkų darbus – vizualizacijas. <br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Architektūros teoretiko T.Grunskio ir jo kolektyvo „Aexn“ projektas, kuriama panaudojama laisvės kovų simbolika. Vakare aikštė primintų jonvabalių lauką.<br> Organizatorių nuotr.
 Architektūros teoretiko T.Grunskio ir jo kolektyvo „Aexn“ projektas, kuriama panaudojama laisvės kovų simbolika. Vakare aikštė primintų jonvabalių lauką.<br> Organizatorių nuotr.
 Architektūros teoretiko T.Grunskio ir jo kolektyvo „Aexn“ projektas, kuriama panaudojama laisvės kovų simbolika. Vakare aikštė primintų jonvabalių lauką.<br> Organizatorių nuotr.
 Architektūros teoretiko T.Grunskio ir jo kolektyvo „Aexn“ projektas, kuriama panaudojama laisvės kovų simbolika. Vakare aikštė primintų jonvabalių lauką.<br> Organizatorių nuotr.
Menininko D.Žiūros projektas su filmavimo studija ir dideliu ekranu, kurie leis kiekvienam žmogui tapti garbės sargybiniu.<br> Organizatorių nuotr.
Menininko D.Žiūros projektas su filmavimo studija ir dideliu ekranu, kurie leis kiekvienam žmogui tapti garbės sargybiniu.<br> Organizatorių nuotr.
Menininko D.Žiūros projektas su filmavimo studija ir dideliu ekranu, kurie leis kiekvienam žmogui tapti garbės sargybiniu.<br> Organizatorių nuotr.
Menininko D.Žiūros projektas su filmavimo studija ir dideliu ekranu, kurie leis kiekvienam žmogui tapti garbės sargybiniu.<br> Organizatorių nuotr.
Menininko D.Žiūros projektas su filmavimo studija ir dideliu ekranu, kurie leis kiekvienam žmogui tapti garbės sargybiniu.<br> Organizatorių nuotr.
Menininko D.Žiūros projektas su filmavimo studija ir dideliu ekranu, kurie leis kiekvienam žmogui tapti garbės sargybiniu.<br> Organizatorių nuotr.
Menininko D.Žiūros projektas su filmavimo studija ir dideliu ekranu, kurie leis kiekvienam žmogui tapti garbės sargybiniu.<br> Organizatorių nuotr.
Menininko D.Žiūros projektas su filmavimo studija ir dideliu ekranu, kurie leis kiekvienam žmogui tapti garbės sargybiniu.<br> Organizatorių nuotr.
 A.Labašausko projektas šiek tiek pakeičia aikštės kraštovaizdį.<br> Organizatorių nuotr.
 A.Labašausko projektas šiek tiek pakeičia aikštės kraštovaizdį.<br> Organizatorių nuotr.
 A.Labašausko projektas šiek tiek pakeičia aikštės kraštovaizdį.<br> Organizatorių nuotr.
 A.Labašausko projektas šiek tiek pakeičia aikštės kraštovaizdį.<br> Organizatorių nuotr.
 A.Labašausko projektas šiek tiek pakeičia aikštės kraštovaizdį.<br> Organizatorių nuotr.
 A.Labašausko projektas šiek tiek pakeičia aikštės kraštovaizdį.<br> Organizatorių nuotr.
 A.Labašausko projektas šiek tiek pakeičia aikštės kraštovaizdį.<br> Organizatorių nuotr.
 A.Labašausko projektas šiek tiek pakeičia aikštės kraštovaizdį.<br> Organizatorių nuotr.
 A.Labašausko projektas šiek tiek pakeičia aikštės kraštovaizdį.<br> Organizatorių nuotr.
 A.Labašausko projektas šiek tiek pakeičia aikštės kraštovaizdį.<br> Organizatorių nuotr.
 Buvusio tremtinio A.Lelešiaus projektas su nedideliais baseinėliais.<br> Organizatorių nuotr.
 Buvusio tremtinio A.Lelešiaus projektas su nedideliais baseinėliais.<br> Organizatorių nuotr.
 Buvusio tremtinio A.Lelešiaus projektas su nedideliais baseinėliais.<br> Organizatorių nuotr.
 Buvusio tremtinio A.Lelešiaus projektas su nedideliais baseinėliais.<br> Organizatorių nuotr.
 Buvusio tremtinio A.Lelešiaus projektas su nedideliais baseinėliais.<br> Organizatorių nuotr.
 Buvusio tremtinio A.Lelešiaus projektas su nedideliais baseinėliais.<br> Organizatorių nuotr.
Architekto G.Čaikausko ir kolektyvo – skulptoriaus A.Sakalausko ir architektais  L.Naujokaičio ir K.Akelaičio projektas su Vyčio paramos fondo  siūloma Vyčio skulptūra.<br> Organizatorių nuotr.
Architekto G.Čaikausko ir kolektyvo – skulptoriaus A.Sakalausko ir architektais L.Naujokaičio ir K.Akelaičio projektas su Vyčio paramos fondo siūloma Vyčio skulptūra.<br> Organizatorių nuotr.
Architekto G.Čaikausko ir kolektyvo – skulptoriaus A.Sakalausko ir architektais  L.Naujokaičio ir K.Akelaičio projektas su Vyčio paramos fondo  siūloma Vyčio skulptūra.<br> Organizatorių nuotr.
Architekto G.Čaikausko ir kolektyvo – skulptoriaus A.Sakalausko ir architektais L.Naujokaičio ir K.Akelaičio projektas su Vyčio paramos fondo siūloma Vyčio skulptūra.<br> Organizatorių nuotr.
Architekto G.Čaikausko ir kolektyvo – skulptoriaus A.Sakalausko ir architektais  L.Naujokaičio ir K.Akelaičio projektas su Vyčio paramos fondo  siūloma Vyčio skulptūra.<br> Organizatorių nuotr.
Architekto G.Čaikausko ir kolektyvo – skulptoriaus A.Sakalausko ir architektais L.Naujokaičio ir K.Akelaičio projektas su Vyčio paramos fondo siūloma Vyčio skulptūra.<br> Organizatorių nuotr.
Architekto G.Čaikausko ir kolektyvo – skulptoriaus A.Sakalausko ir architektais  L.Naujokaičio ir K.Akelaičio projektas su Vyčio paramos fondo  siūloma Vyčio skulptūra.<br> Organizatorių nuotr.
Architekto G.Čaikausko ir kolektyvo – skulptoriaus A.Sakalausko ir architektais L.Naujokaičio ir K.Akelaičio projektas su Vyčio paramos fondo siūloma Vyčio skulptūra.<br> Organizatorių nuotr.
Architekto G.Čaikausko ir kolektyvo – skulptoriaus A.Sakalausko ir architektais  L.Naujokaičio ir K.Akelaičio projektas su Vyčio paramos fondo  siūloma Vyčio skulptūra.<br> Organizatorių nuotr.
Architekto G.Čaikausko ir kolektyvo – skulptoriaus A.Sakalausko ir architektais L.Naujokaičio ir K.Akelaičio projektas su Vyčio paramos fondo siūloma Vyčio skulptūra.<br> Organizatorių nuotr.
Daugiau nuotraukų (21)

lrytas.lt ir BNS inf.

Oct 3, 2017, 10:46 AM, atnaujinta Oct 3, 2017, 4:40 PM

Pristatyti projektai jau gerokai daugiau detalizuoti. Vienas jų vakare aikštę pavers jonvabalių lauku, kitas džiugins daugybe baseinėlių, skirtų Žalgirio mūšio ir kitoms svarbioms Lietuvos istorijos datoms paminėti.

Kūrybinėse dirbtuvėse dalyvavo architektas, humanitarinių mokslų daktaras, architektūros teoretikas Tomas Grunskis su kolektyvu „aexn“; skulptorius ir dizaineris Andrius Labašauskas; kraštotyrininkas Algimantas Lelešius; fotografas, filmų ir meno instaliacijų kūrėjas Darius Žiūra; bei kūrybinė grupė, kurią sudaro architektai Gintaras Čaikauskas, Kęstutis Akelaitis, Linas Naujokaitis, dailininkas Rimantas Dichavičius ir skulptorius Arūnas Sakalauskas (pastarasis autorių kolektyvas visuomenei pažįstamas kaip Vyčio paramos fondo kuriamo memorialo projekto autorius). 

Penkių atrinktų autorių darbų vizualizacijas pirmadienį Šiuolaikiniame meno centre (ŠMC) pristatė aikštės sutvarkymo komisija. Pasak ŠMC kuratorės Ūlos Tornau, projektai yra labai skirtingi, todėl autoriams teko ieškoti įvairios pagalbos, vieniems – technologinės, kitiems – architektūrinės, beveik visi konsultavosi su istorikais. 

Grupės menininkų – Gintaro Čaikausko, Kęstučio Akelaičio, Lino Naujokaičio, dailininko Rimanto Dichavičiaus ir skulptoriaus Arūno Sakalausko – darbas, dar žinomas kaip Vyčio paramos fondo inicijuotas memorialas, susideda iš trijų dalių: būsimos ašies – jau aikštėje įrengto Rėdos rato, taip pat jungties – tamsios juostos, kuri driekiasi iki 1863 metais žuvusiems sukilėliams skirto memorialo, esančio aikštės dalyje prie šv.Jokūbo bažnyčios. Trečiasis elementas – valstybės vėliava ant stiebo. 

Architekto Tomo Grunskio ir kolektyvo „aexn“ darbe siūloma įrengti dangą, sudarytą iš Vyčio kryžiaus formos segmentų, kurie žuvusiojo gimimo dieną šviestų geltonai, mirties – raudonai, o Vasario 16-ąją visos plytelės šviestų baltai. Pietinėje aikštės dalyje, kur numatyta pagrindinė memorialo vieta, būtų įrengtas šviečiantis laisvės aukuras, reaguojantis į aplinkinius – kuo daugiau žmonių susirinktų, tuo ryškiau jis šviestų. 

[[ge:lrytas:lrytas:2815582]]

Skulptorius ir dizaineris Andrius Labašauskas siūlo aikštėje suformuoti kalvą, kurios pietinis šlaitas būtų užbaigtas vertikaliu reljefu, likusi kalvos dalis susilietų su aikšte ir pratęstų pievas bei takus. Kuriant memorialinę sieną būtų panaudojamos medžių kamienų atliejos, kurios kurtų partizanų bunkerių, miško iliuziją. Tuo metu skulptūriniame projekto elemente būtų įrašyti laisvės kovų dalyvių slapyvardžiai – medžių vardai (Liepa, Ąžuolas, Beržas ir kt.), pietinėje aikštės dalyje būtų sukurta įvairių kitų memorialinių akcentų. 

Tremtinio, kraštotyrininko Algimanto Lelešiaus idėja – devynių nedidelių baseinėlių su fontanais kompozicija, išsidėsčiusi visoje aikštėje Vyčio kryžiaus forma. Kiekvienas iš akcentų simbolizuotų reikšmingiausius Lietuvai įvykius, pradedant XIII-u ir baigiant XXI-uoju amžiumi. Autorius be kita ko siūlo atsisakyti stacionarių suolų aikštėje, juos keičiant nuomojamomis kėdėmis. 

 

[[ge:lrytas:lrytas:2818767]]

Fotografas, filmų ir meno instaliacijų kūrėjas Darius Žiūra aikštėje siūlo garbės sargybos idėją. Jo projekte numatyti du griežtų formų statiniai. Vienas  – pusiau atviras, skirtas kiekvienam, norinčiam atsistoti į simbolinę garbės sargybą, šis veiksmas būtų nufilmuojamas, taip būtų kaupiamas savotiškas garbės sargyboje stovinčiųjų portretų archyvas. Filmukus kiekvienas galėtų atsisiųsti, dalintis jais socialiniuose tinkluose. Greta stovėtų visiškai uždaras statinys, per jame įrengtą permatomą sieną būtų galima matyti ekranus su minėtais žmonių video portretais. 

Menininkai raginami neviršyti biudžeto 

Kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė sako, kad menininkams nurodoma neviršyti planuojamo 500 tūkst. eurų biudžeto ir siekti, kad projektas būtų baigtas laiku. 

Projektai pakankamai skirtingi, vieniems reikėtų didesnių pinigų, kitiems – mažesnių. (Norėtumėme – BNS), kad per šitą mėnesį jie sąžiningai paskaičiuotų technologinius sprendimus, kurių yra nemažai, matau, kad nemažai ir inovatyvių medžiagų naudojama, tuo labai džiaugiusi, bet reikėtų, kad įsivertintų ir galimybę“, – teigė G.Žemaitytė. 

Anot jos, kol kas nesvarstoma, kas bus, jei suma bus viršyta. 

Vilniaus savivaldybės Miesto plėtros departamento direktorius tikisi, kad menininkai atsižvelgs į jau atliktus sprendimus rekonstruojant aikštę ir pakoreguos idėjas, kad netektų ardyti jau įrengtų elementų, tarp jų – Rėdos rato, kuris jau įrengtas už verslininkų pinigus ir tinka ne visiems projektams. 

„Yra aikštėje įrengiamas fontanas, yra paklota danga, padaryti tam tikri aikštės apšvietimo sprendimai, aikštės grindinio elementai. Norėtųsi, kad kiekvienas autorius daugiau atsižvelgtų į tai, kas jau padaryta“, – teigė M.Pakalnis. 

Rėdos rato pamatams, kitiems elementams, pinigus skyrė ne Vyriausybė ar savivaldybė, o įvairūs verslininkai – tam paaukota apie 20 tūkst. eurų. Elementą savo projekte įtraukti siūlo Vyčio paramos fondo atstovai Gintaras Čaikauskas – jis yra ir rangovų samdytas aikštės architektūrinių sprendimų autorius, bei Kęstutis Akelaitis, kuris yra ir aikštės sutvarkymo projekto vadovas. 

M.Pakalnis tikina, kad šį elementą galėtų integruoti visi penki projektai, tačiau neatmetė, kad jį gali tekti ir išardyti. 

 

„Problemos nematau. Tai, kas padaryta, tinka ir kitiems sprendimams. Pavyzdžiui, landšaftinis aikštės sprendimas, tas pakėlimas yra toje vietoje, kurioje pastatytas vienas iš elementų (Rėdos ratas – BNS). Norėčiau pabrėžti, kad Rėdos ratas nuo pat pradžių buvo kaip aikštės kompozicinis elementas pačiuose pirmuose projektiniuose siūlymuose, kuriuos pateikė autoriai (....), šioje vietoje nematau kažkokio konflikto, manau, kad ir kiti autoriai pažiūrės į tai, kas padaryta, ir adaptuos savo projektą“, – tikino miesto vyriausiasis architektas. 

Tuo metu G.Žemaitytė, vertindama Rėdos ratą, teigė, kad tai tik „vieno iš projektų sudedamoji dalis“ ir pabrėžė, jog jai „nelabai patinka, kai yra teikiami prioritetai“. 

„Tas projektas nuo pat pradžių turi tam tikrą prioritetą, nes rangovai irgi yra susiję su tuo projektu. Bet kadangi praėjusią savaitę lankiausi Lukiškių aikštėje, mačiau, kad tai nėra padaryta tiek, kad nebūtų galima išspręsti kitaip (...), nėra įrengta taip, kad reikėtų ardyti, pažiūrėsime, ką išsirinks žmonės“, – sakė ji.

Su idėjų vizualizacijomis bus galima susipažinti kūrybines dirbtuves organizavusio Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) tinklapyje, taip pat ir pačioje Lukiškių aikštėje – čia bus pastatyti penki plakatai.  Komisija pabrėžė, kad siekiant įamžinti ir pagerbti kovojusiųjų ir žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimą pirmenybė teikta idėjoms, kurios neprieštarauja reprezentacinei aikštės funkcijai ir derės su atliekama jos rekonstrukcija, nemažai dėmesio skirta ir idėjų atvirumui, šiuolaikiškoms kultūros formoms. 

Šiuo metu Lukiškių aikštė rekonstruojama, 3,8 mln. eurų kainuosiančius darbus ketinama užbaigti iki lapkričio 3-iosios. Lukiškių aikštės Vilniuje sutvarkymo ir paminklo joje pastatymo klausimas sprendžiamas nuo 1999 metų. 

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.