Peru, Bolivija, Argentina, Čilė, Ekvadoras, Kolumbija – ypatingos vietos ir patirtys, ribinės situacijos ir valia jas įveikti, tų kraštų žmonės ir asmeniškas žvilgsnis į jų gyvenimą, o kartu – vienatvėje kylantys filosofiniai klausimai, lydintys į asmenybės brandą.
Kas sieja Andų viršukalnių indėnus, Amazonijos džiunglių šamanus, laisvuosius Patagonijos gaučus, Bolivijos kokos augintojus ir Ekvadoro mangrovių miškų žvejus? Ar Kolumbijoje tikrai klesti narkomafija? Kas bendro tarp Karibų piratų ir Andų plynaukščių indėnų? Kaip persipina išnykusių Ugnies Žemės gyventojų onų legendos ir Patagonijos naujakurių tradicijos? Apie ką svajoja Putumajo regiono partizanų šeimos, Peru auksakasiai ir Bolivijos dykrų šamanai?
To, ką pamatai, sužinai, pajunti ten, už Atlanto, negalima pasilikti tik sau. Autorė dalijasi patirtais įspūdžiais, tarsi pro rakto skylutę žvelgdama į nepažįstamą ir paslaptingą Naująjį Pasaulį.
Pati E.Gerulaitytė taip pristato savo knygą: „Ankstyvoje vaikystėje tėtis nesekdavo man pasakų apie zuikučius, meškiukus ar fėjas – jis perpasakodavo man Jules’į Verne’ą. Kai paaugau, kartu knisdavomės po enciklopedijas, tyrinėdami žemynus. Turėjau sąsiuvinį, kuriame rašydavausi pasaulio sostines ir persipiešdavau šalių vėliavas. Maža norėjau būti indėnų vadu arba Magelanu, o ne princese ar balerina, todėl senelis padarė man lanką ir strėlių iš lazdyno. Kai sukako trylika, tėtis pirmąkart patikėjo mane turizmo agentūrų gidams ir išleido su jais į Budapeštą, paskui į Paryžių, į Vieną... Aš pasprukdavau nuo gidų ir tyrinėdavau Europos sostines viena.
Kai suėjo aštuoniolika, su universiteto draugais pradėjome keliauti po Europą autostopu. Paskui kurį laiką mėginau tapti oriu ir patikimu piliečiu – studijavau filosofiją, tarptautinius santykius, dirbau žurnaliste ir net galvojau apie būsto paskolą! Bet vidinis Magelanas nugalėjo, ir galiausiai aš atsidūriau ten, kur visada turėjau būti – kelyje.
Leidausi per visą Pietų Amerikos žemyną, vaikydamasi tobulo rytojaus. Ieškojau kažin kokio didžiojo atsakymo, išsigelbėjimo, tėviškai besišypsančio Didžiojo Kūrėjo. Netvėriau savyje kažko tikėdamasi iš pasaulio ir kartu jausdama, kad nenusipelniau tokios laisvės, neaprėpiamų Patagonijos platybių, tokių svaiginamai aukštų Andų ir apsnūdusių Naujojo Pasaulio džiunglių. Keliavau vedama paaugliško nirtulio ir begalinio ilgesio, tačiau galiausiai supratau, kad pasaulis man nieko neskolingas. Dabar keliauju ieškodama, ką pasauliui galėčiau pasiūlyti pati."
Eglė Gerulaitytė. Bastūnės liudijimai. Aplink pasaulį motociklu. – Vilnius: Tyto alba, 2017. – 237 p.
Dailininkė Asta Puikienė
