Nauja „Kultmisijų“ laida: ar menininkas gali neturėti sąžinės?

Mes keičiame istoriją, ar istorija keičia mus? Kas svarbiau – tikslūs faktai, ar juos apipinantys pasakojimai? Ar egzistuoja objektyvi istorija? Ar jos kam nors reikia? Kodėl nė viena mūsų diena nepraeina be istorijų? Dokumentinių kultūros apybraižų ciklas „Kultmisijos“ šį sekmadienį kviečia pasikalbėti apie kultūrą ir istoriją.

Giedriaus Jonaičio videofilmas „Karas“.<br> Filmo kadras.
Giedriaus Jonaičio videofilmas „Karas“.<br> Filmo kadras.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jan 12, 2018, 10:02 AM

„Be istorijų žmogus neįsivaizduojamas. Mums patinka istorijos ir mes kiekvieną dieną jas pasakojame susitikę vienas su kitu: tai įaugę į mus ir tai yra vienas iš žmogiškumo aspektų“, – sako kultūros antropologas, žurnalistas Virginijus Savukynas. Jis priduria, kad nors pasakoti yra puiku, norint žvelgti giliau, tai, kas pasakojama, visuomet reikia analizuoti.

Kaip atsitinka, kad istorijos pasikeičia taip, kad jas vargiai galima pažinti?

„Paplinta toks reiškinys, kaip populiarūs perpasakojimai, ir kuo populiaresni ir kvailesni, tuo geriau. Svarbu yra ne jų pagrįstumas, o jų kiekis per mėnesį, po to per savaitę, gali būti net per dieną. Propagandos tyrinėtojai pastebi, kad šiuolaikinis žmogus vartoja pranešimus apie įvykius. Tam, kad laimėtum propagandiniame kare tau iš principo reikia kas pusvalandį pateikti naują sensaciją“, – aiškina filosofas, kultūros teoretikas, antropologas prof. Gintautas Mažeikis, pridurdamas, kad net BBC ar CNN sugeba išlaikyti žmonių dėmesį viena sensacinga istorija ne daugiau nei dvi dienas.

Tačiau kartais atsitinka priešingai: istorijos būna gyvybingos, nors beveik jokios informacijos nepateikiama.

„Jonas Basanavičius yra paradoksas: asmenybė, apie kurią mažai diskutuojame, mažai žinome, bet tarsi jis toks turi ir išlikti“, – pavyzdį pateikia kultūros istorikė, VU TSPMI docentė Nerija Putinaitė. 

„Ar tai reiškia, kad neegzistuoja objektyvi tikrovė, tik interpretacijos ir viskas? Aš nemanau, kad taip yra, nes tokiu atveju mes galime pateisinti viską: nacius, bolševikus, žudynes, ką tik norime“, – sako V. Savukynas, pridurdamas, kad norėdami nepasiklysti tarp interpretacijų turime vadovautis moraliniu kompasu.

„Manau, kad menininkas neturi turėti sąžinės. Tuo, kad jis yra menininkas, o ne istorikas, tai jam suteikia laisvę. Jis savo prigimtimi sako: aš nesakau tiesos, aš interpretuoju ir nebandykite iš manęs mokytis istorijos“, – savo požiūrį dėsto dramaturgas, režisierius, prozininkas Marius Ivaškevičius. 

Laidoje taip pat dalyvavo politologas, Vasario 16-osios akto atradėjas prof. Liudas Mažylis, istorikas, archeologas prof. Algirdas Girininkas, Lietuvos kariuomenės Vaidoto bataliono vadas Eugenijus Lastauskas, menininkas Kęstutis Grigaliūnas.

Dokumentinė kultūros apybraiža „Kultmisijos“  – sekmadienį, sausio 14 d. 12 val., per LRT „Kultūra“ kanalą.

Projektą finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Kultmisijų įrašus galite rasti LRT mediatekoje arba youtube kanale.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.