Neringiškiai paminklą prancūzų rašytojui Jeanui Pauliui Sartre’ui regi kopose

2018 m. vasario 22 d. 17:16
Neringiškiai ketina įamžinti Kuršių nerijoje kadaise viešėjusio vieno garsiausių XX amžiaus prancūzų rašytojų dramaturgo egzistencialisto Jeano Paulio Sartre’o (1905–1980) atminimą. Bet parinkta vieta neįtinka nacionalinio parko sergėtojams.
Daugiau nuotraukų (6)
Kuršių nerijoje iki šio nėra jokio ženklo, primenančio, jog čia 1965 metais lankėsi J.P.Sartre’as. Pusiasalyje labiau žinomas kitas Nobelio premijos laureatas, vokiečių rašytojas Thomas Mannas – Nidoje daug metų vyksta jo vardu pavadinti kultūros ir meno festivaliai.
„Neringiškiai J.P.Sartre’ą kažkodėl pamiršo, o juk jis nėra smulkesnio kalibro asmenybė“, – stebėjosi prancūzų kultūros gerbėjas klaipėdietis skulptorius Klaudijus Pūdymas.
Nidos pašonėje esanti Parnidžio kopa – unikalus gamtos paminklas, tačiau K.Pūdymas būtent šioje vietoje siūlo įamžinti J.P.Sartre’o atminimą.
Tokia mintis K.Pūdymą pirmą kartą persmelkė Paryžiuje, išvydus garsios prancūzų skulptorės Roseline Garnet sukurtą paminklą J.P.Sartre’ui.
R.Garnet darbas primena žinomą fotomenininko Antano Sutkaus fotografiją, kurioje J.P.Sartre’as užfiksuotas Nidoje klampojantis per vėjo pustomus Parnidžio kopos smėlynus.
J.P.Sartre’as su savo gyvenimo drauge literate Simone de Beauvoir Nidoje lankėsi sovietmečiu, kai ši kopa buvo aukštesnė – rašytojas žingsniavo atsiskyręs, panarinęs galvą.
Tąkart garsenybę lydėjęs jaunas fotografas A.Sutkus akylai stebėjo jo žingsnius ir sukūrė įspūdingų meninių fotografijų ciklą „Sartre’as kovoja su vėju Kuršių nerijoje“.
Lietuvio fotomenininko ant Parnidžio užfiksuotus vaizdus R.Garnet panaudojo kaip modelį kurdama J.P.Sartre’o skulptūrą, kuri dabar stovi Paryžiuje, Nacionalinės bibliotekos kieme.
Skulptorius paminklą J.P.Sartre’ui siūlo įkurdinti ten, kur jis jautėsi dvasiškai pakylėtas, lyg stovėtų rojaus prieangyje virš debesų – ant Parnidžio kopos.
Idėja atpustyti Nidoje paliktus J.P.Sartre’o pėdsakus sudomino neringiškius – ant Parnidžio kopos ištarti jo žodžiai galėtų tapti kurorto vizitine kortele.
Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) specialistai šiuos užmojus vertina kaip dar vieno traukos į Parnidžio kopą srauto ir vizualinės taršos kūrimo grėsmę.
„Kopa nyksta, ją saugome kaip savo akį, poilsiautojams neleidžiame trypti smėlynų. Kas bus, kai čia atsiras svetimkūniai paminklai?“ – klausė KNNP direkcijos vadovė Aušra Feser.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.