A.Vizbarui teko akompanuoti V.Noreikai ir per paskutinį jo koncertą Palangos Kurhauzo salėje praėjusių metų lapkričio 18-ąją.
Prieš leisdamasis į kelionę iš Vilniaus į Palangą A.Vizbaras dėl visa ko papildomai pasiruošė ir keletą solinių numerių, nes maestro jautėsi jau prastai.
„Kai dar Vilniuje pasakiau, kad gal jam vertėtų per koncertą šiek tiek pailsėti, nes programa buvo pasirinkta tikrai sudėtinga, o aš tuo metu pagročiau, V.Noreika atkirto: „Na, jeigu nori!“
Tačiau Palangoje, kai jau nebegalėjome net normaliai parepetuoti, jis pats paprašė, kad pagročiau. Teko sugroti net tris kūrinius, nes maestro tada buvo sunku stovėti, skaudėjo kojas. Nepaisant to, jis padainavo visą numatytą programą ir scenoje išbuvo daugiau nei valandą“, – pasakojo pianistas.
Rezultatų pasiekdavo ne pykčiu, o suprantamais pavyzdžiais
Su V.Noreika A.Vizbarą 2001 m. suvedė koncertas, kuriame V.Noreika dainavo su viena garsiausių Lietuvos dainininkių Violeta Urmanavičiūte-Urmana.
Repeticijoms ir „susidainuoti“ prieš didžiulį koncertą Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) reikėjo koncertmeisterio. Buvo pasirinktas A.Vizbaras.
Po šio koncerto V.Noreika jį pakvietė dirbti į 2003 m. prie NOBT atidarytą Operos studiją. Nuo tada jie bendradarbiavo – koncertuodami, dirbant Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų gimnazijoje bei Muzikos ir teatro akademijoje – iki pat paskutinio koncerto Palangoje.
„Maestro iš tikrųjų buvo labai reiklus. Tačiau siekiamo rezultato iš savo mokinių reikalaudavo ne pykčiu, o žmoniškai, savo pavyzdžiu. Jei studentas per paskaitas mokydavosi kokią arijos frazę, V.Noreikai pakakdavo kad ir pusbalsiu ją padainuoti – tuoj pat pasidarydavo viskas aišku. Jis buvo tiesiog genijus“, – dalijosi prisiminimais A.Vizbaras.
Žinojo savo vertę, bet niekada nedemonstravo esąs žvaigždė
Ilgų kelionių po Lietuvą metu A.Vizbaras su V.Noreika pasikalbėdavo ne tik apie koncertus, bet ir apie gyvenimą.
Pasak koncertmeisterio, maestro labai mėgo pasakoti anektodus ir smagiai juokdavosi, kai išgirsdavo iš palydovo kokį naują.
„Apie politiką kalbėti jis nemėgo. Susidarydavo įspūdis, kad ja nelabai ir domisi. Tik kartais pasijuokdavo: „Dejuoja tie ministrai, kad sunku. O kas per profesija – ministras? Aš štai ilgai mokiausi dainuoti. Išmokau. Iš to gyvenu. O kas čia per privilegija būti ministru?“ – pasakojo A.Vizbaras.
Anot jo, nemėgo V.Noreika prisiminti ir tų skaudžių laikų, kai nebegalėjo dainuoti Lietuvoje ir buvo tekę kuriam laikui su šeima išvykti padirbėti į Venesuelą.
„Apie darbo metus LNOBT, kai buvo jo vadovas, maestro prisimindavo tik šviesiai. Pasakodavo, kaip sugyveno su kolektyvu, kokie žinomi solistai tuo metu dainavo teatre. Jautei, kad ir pastaruoju metu domėjosi, kaip teatrui sekasi, kas jame nauja. Jis pats savo vertę žinojo, bet niekada, kaip meno pasaulyje sakoma, nesižvaigždino. O aplinkiniams ir taip būdavo aišku, kad jis – operos mohikanas“, – kalbėjo A.Vizbaras.
Buvo nusiteikęs dainuoti net vienam žiūrovui
Įsimintinas koncertmeisteriui ne tik V.Noreikos dainavimas, mokėjimas dirbti su mokiniais, bet ir begalinė pagarba savo publikai.
„V.Noreika savo publiką ypač gerbė. Jis net ir kaimo bobutėms dainuodavo lygiai taip pat, kaip Milano „La Scala“ ar Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje. Kartą vieno miestelio kultūros rūmuose jo pasiklausyti atėjo gal dešimt moterėlių, bet jis su didžiausia pagarba joms atidainavo dviejų dalių koncertą“, –pasakojo A. Vizbaras.
Tą kartą miestelio žmonės pamanė, kad kažkas tik pasijuokė iš jų, esą dainuoti atvyks pats V.Noreika, todėl mažai kas ir atėjo į koncertą.
Kai pianistas su V.Noreika kalbėjosi dar vasario pradžioje, maestro juokavo, kad laikydamasis už turėklų visai neprastai juda.
„Tiesa, tą kartą prisipažino jau nebesitikįs dainuoti, bet planavo kitą semestrą dėstytojauti Muzikos ir teatro akademijoje. Optimizmo, kaip ir jo garsus mokytojas Kipras Petrauskas, neprarado iki paskutinės gyvenimo minutės.
Kartais stebėdavosi: „Pamanykit, depresija visi skundžiasi! O kas ta depresija? Dirbti reikia ir nebus jokių depresijų.“
Pastaruoju metu dažnai matydavau, kad maestro prastai jaučiasi, bet, jei būdavo pažadėjęs ateiti į pamoką, net neabejodavome, jog taip ir bus“, – teigė pianistas A.Vizbaras.
Visi norintieji su V.Noreika atsisveikinti galės LNOBT Didžiojoje salėje kovo 5 d., pirmadienį, 9–20 val., kovo 6 d., antradienį, nuo 9 val.
Karstas išnešamas antradienį 13 val. Laidotuvės vyks 14 val. Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje.
